R. Žemaitaičio karavanas užsuko ir į Nemuno kraštą
Kiek pritilusi „Nemuno Aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio tradicija keliauti po Lietuvos miestus ir miestelius – vėl grįžo. Per pastarąją savaitę, krečiamą skandalų dėl Kapčiamiesčio poligono, Seimo narys su kolegomis aplankė nemažai Pietų Lietuvos vietovių – nuo Lazdijų iki Alytaus, nuo Vilkaviškio iki Prienų bei Birštono.
Teko ir man apsilankyti susitikimuose Birštone ir Prienuose. Ar galiu pasakyti, kad buvau nustebintas? Tikrai ne. Temos nagrinėjamos įvairios – nuo Lietuvos užsienio politikos, gynybos, poligono poreikio iki nacionalinio transliuotojo įstatymo. Seimo narys meistriškai geba atsakyti į publikos klausimus taip, kad žmonės girdi tai, ką nori girdėti, o pats R. Žemaitaitis tuo pat metu pasėja abejonę viskuo, ką Lietuva šiuo metu daro.
Kas pasikeitė nuo ankstesnių susitikimų nuo tų, kurie vyko iki 2024 m. Seimo rinkimų, ir tų, kurie vyko jau po valdančiosios daugumos susiformavimo?
Bent jau susitikimuose Prienuose ir Birštone Seimo narys R. Žemaitaitis nenaudojo necenzūrinės leksikos ir, tiesiai pasakius, „šlykščių“ palyginimų, kuriuos, kaip teko girdėti ne iš vieno liudytojo, jis naudodavo susitikimuose Žemaitijoje.
Tačiau dar ryškesnis pokytis – į susitikimus ateina ne tik jo gerbėjai, bet ir kritikai. Aktyvūs ir pilietiški žmonės, atėję su plakatais ir be jų, laukdami prie lauko durų ar sėdėdami susitikimo salėje, nebeleidžia R. Žemaitaičiui meluoti ir skleisti neapykantos. Jie susitikimą su Seimo nariu paverčia ne imitacija, o tikra diskusija, kuri ir turėtų vykti demokratiškoje valstybėje.
Žinoma, tai nepatinka svečiams iš Vilniaus. Socialiniuose tinkluose matome nuotraukas, rodančias, kad į šiuos susitikimus nebėra įleidžiami nepilnamečiai. Ši asmenų grupė, kaip niekada anksčiau, tapo politiškai aktyvi, dalyvaujanti ir protestuojanti prieš šiuos „Nemuno Aušros“ turus.
Todėl ir šiuose susitikimuose mūsų krašte tokių diskusijų dalyvių buvo – su plakatais ir be jų. Kai kurie iš jų netgi sulaukė Seimo nario grasinimų būti perduoti e. policijai.
Visgi, kaip šio pirmadienio vakaras parodė, netikėtai į policijos akiratį pateko pats Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.
Kaip, turbūt, skaitytojams teko matyti tiek socialiniuose tinkluose, tiek televizijos žiniose, Remigijus Žemaitaitis, susitikime Vilkaviškyje, nepatenkintas vyru su plakatu, stovinčiu tarpduryje į susitikimo salę, sugriebęs jį už striukės išstūmė į koridorių. Pats R. Žemaitaitis, su šiuo veiksmu patekęs į koridorių, atsidūrė dar didesnėje protestuotojų minioje ir ėmė stumdyti visus ten esančius, trukdančius jam fiziškai patekti atgal į susitikimo salę. Jėga buvo panaudota ir prieš vyresnio amžiaus asmenį.
Antradienį Lietuvos policija paskelbė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl šių Seimo nario veiksmų.
Turbūt nebūtų objektyvu sakyti, kad tai – vien tik vieno Seimo nario atsakomybė. Įtampa pastarųjų savaičių susitikimuose kilo eksponentiškai – protestuotojai tapo vis drąsesni, ėjo vis artimesnį kontaktą, tačiau ne fiziniais veiksmais, o žodiniu, pilietišku protestu. Natūralu, kad tokio lygio įtampos kaitinamas burbulas sprogo. Tačiau vis dar sunku patikėti, kad jis sprogo būtent tokiu būdu – Seimo nariui fiziškai panaudojus jėgą prieš protestuotojus.
Ar tai naujas, apgalvotas R. Žemaitaičio veikimo būdas, ar tik perkaitintos situacijos išdava, atsispindėjusi Seimo nario veiksmuose? Labiau linkčiau prie pastarojo varianto.
Svarbu stebėti, kaip situacija vystysis toliau. Ar protestai ir mitingai tęsis, ar žmonės pabijos eiti į susitikimus su Seimo nariu? O gal kaip tik – tai dar labiau mobilizuos piliečius reikšti savo nuomonę? Kaip reaguos mūsų institucijos? Ar jos dar turi įrankių politikui, kuris vis dar yra viena ryškiausių Lietuvos politinės erdvės figūrų, nepaisant to, kad jau yra teistas?
Situacija unikali ir kartu neraminanti.
Kas neabejotina – ši kaistanti situacija nėra naudinga niekam kitam, tik mūsų išorės priešams. Tiems, kurie tikisi ir laukia mūsų vidinio susipriešinimo, tarpasmeninio nepasitikėjimo, nepasitikėjimo savo šalies vidiniu ir išoriniu saugumu. Išlikime drąsūs ir pilietiški – mūsų aktyvumas yra ženklas ne tik vidaus ardytojams, bet ir priešams iš rytų.
