ES Sanglaudos politika: vieno ilgiausių povandeninių tunelių Europoje atidarymas
Dar 2023 m. Lenkijoje oficialiai buvo atidarytas ilgiausias ES lėšomis finansuotas povandeninis tunelis Europoje. Tunelis sujungė Usedomo ir Volino salas bei Świnoujście miesto centrą su likusia šalies dalimi. Jis užtikrino patogų vietos gyventojų ir lankytojų susisiekimą bei tapo regiono ekonomikos vystymosi katalizatoriumi. Projektui, kuris buvo patvirtintas 2018 m. birželį, skirta 162,3 mln. eurų iš Sanglaudos politikos fondų (2014–2020 m. programavimo laikotarpio), o bendra investicijų suma siekė 191,5 mln. eurų.
Postūmis vietos ekonomikai
Świnoujście gyventojams, ypač tiems, kurie dirba Vakarų Pamario vaivadijos sostinėje Ščecine, kasdienė kelionė keltu buvo ilga ir sudėtinga. Tunelis šią situaciją iš esmės keičia – kelionė truks vos 2–3 minutes. Miestas taip pat yra vienas iš pagrindinių turistinių taškų Lenkijoje, kasmet pritraukiantis apie 2,5 mln. lankytojų, kurie taip pat pajus didžiulę naudą. Tunelio ilgis – 1 440 metrų, jis sujungė dvi Świnoujście miesto dalis, esančias Uznam (Usedom) ir Volino salose. Tunelis taip pat pagerino susisiekimą tarp Lenkijos bei Vokietijos ir atvėrė naujas investavimo bei darbo vietų kūrimo galimybes regione. Be to, buvo pagerinta kelių infrastruktūra – įrengti nauji privažiavimo keliai ir sankryžos. Tarp jų – žiedinė sankryža Volino saloje ir T formos sankryža Uznam saloje. Buvo rekonstruotos greta esančios gatvės. Pagerinus jungtis, tunelis sustiprino Świnoujście ryšius su kaimyniniais miestais ir paskatino regioninį bendradarbiavimą bei mainus.
Europos Komisijos narių pasisakymai
Komisarė, atsakinga už Sanglaudą ir reformas, Elisa Ferreira, sakė:
„Świnoujście tunelis yra puikus pavyzdys, kaip Sanglaudos politika daro realius pokyčius žmonių gyvenime. Świnoujście ir visos Lenkijos gyventojai laukė šio tunelio 70 metų. ES parama pagaliau atėjo. Tai puikus bendradarbiavimo tarp ES ir vietos savivaldos pavyzdys – bendrai finansuota iš miesto biudžeto. Lenkijai, kaip ir kitoms Vidurio ir Rytų Europos šalims, vis dar reikia investicijų į kelių infrastruktūrą, ir Sanglaudos politika yra tam, kad jas remtų.“
Kontekstas
Per 2014–2020 m. programavimo laikotarpį Lenkija gavo daugiau nei 78,8 mlrd. eurų paramos pagal ES Sanglaudos politiką, iš jų 28,2 mlrd. eurų buvo skirti veiksmų programai „Infrastruktūra ir aplinka“. Ši programa buvo finansuojama iš Sanglaudos fondo (22,4 mlrd. eurų) ir Europos regioninės plėtros fondo (5,7 mlrd. eurų), kurie padengė galutinius ir svarbiausius tunelio darbų etapus. Įvykdžius Sanglaudos politikos programų įgyvendinimui numatytas horizontaliąsias ir temines sąlygines nuostatas, Lenkija 2021–2027 m. laikotarpiu gaus daugiau nei 75 mlrd. eurų. Šios lėšos padės įgyvendinti bendrus ES prioritetus, tokius kaip subalansuota teritorinė plėtra, teisinga klimato ir skaitmeninė transformacija bei inovatyvi ir įtrauki socialinė rinkos ekonomika. Iš šios sumos 24,2 mlrd. eurų bus skirta infrastruktūros, klimato ir aplinkos gerinimui.
