Neteisėti kirtimai ir kiti pažeidimai privačiuose miškuose
Lietuvos Respublikos aplinkos ministras imasi griežtesnių priemonių neteisėtiems miško kirtimams ir kitokiems pažeidimams sustabdyti. Teisės aktų pataisų pakete numatoma padidinti neteisėtais kirtimais aplinkai padarytos žalos atlyginimo įkainius, priimti ATPK pakeitimus, kurie padidintų baudas už neteisėtus kirtimus, suteikti miškų kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galias, kad jie galėtų stabdyti medieną vežantį autotransportą ir tikrinti dokumentus bei numatyti privalomą dokumentaciją net ir mažam vežamam medienos kiekiui.
Valstybinių miškų tarnybos pateiktoje informacijoje nurodoma, kad Valstybinės miškų tarnybos, miškų urėdijų, nacionalinių parkų ir rezervatų valstybiniai miškų pareigūnai per 2013 metų I pusmetį nustatė 207 neteisėtų miško kirtimo atvejus, kurių metu iškirsti 3397 m³ medienos arba 14 proc. mažiau nei per 2012 metų I pusmetį.
Valstybinė miškų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, be kitų jai priskirtų funkcijų, atlieka valstybinę visų nuosavybės formų šalies miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolę. Taip pat konsultuoja miško valdytojus ir naudotojus miško naudojimo, atkūrimo, priežiūros ir apsaugos klausimais.
Kaip sekasi prižiūrėti privačius miškus ir su kokiomis problemomis tenka susidurti, kalbamės su Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Marijampolės teritorinio padalinio vyriausiuoju specialistu Ričardu Guobiu.
Vienas iš kasdieninių R. Guobio darbų yra išduoti miško savininkams leidimus kirsti mišką. Teisė kirsti mišką įgyjama gavus leidimą.
Leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus:
– jaunuolynų ugdymo kirtimus (iki 20 metų medynuose);
– atrankinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami sausuoliai, vėjovartos ar vėjalaužos;
– kirtimus, skirtus ribinėms linijoms prakirsti (iki1,5 metroį savo miško valdos pusę). Leidimai neprivalomi, tačiau privaloma pateikti raštu arba per ALIS (Aplinkosaugos leidimų išdavimo sistema) pranešimą apie ketinimus kirsti mišką arba prieš 14 kalendorinių dienų iki planuojamo miško kirtimo išsiųsti jį registruotu laišku Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės teritoriniam poskyriui, kurio kontroliuojamoje teritotijoje yra numatyti kirsti miškai;
– atrankinius sanitarinius kirtimus;
– baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių kirtimą neplynais kirtimais III–IV miškų grupių miškuose, nesvarbu, koks medyno amžius;
– neplynus kirtimus vyresniuose kaip 20 metų III–IV miškų grupių medynuose, kai miško savininkas savo reikmėms per metus iš1 haišsikerta iki 3 kietmetrių likvidinės medienos, bet ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš viso savo žemės sklypo;
– retinimo ir einamuosius kirtimus.
Taip pat vyr. specialistas priminė, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, kertantys privatų mišką, privalo turėti darbo vietoje leidimą kirsti mišką (kopiją), jeigu tiems kirtimams vykdyti tokie leidimai privalomi.
Apvaliosios medienos, pagamintos privačiuose miškuose, gabenimo tvarka nustatyta Apvaliosios medienos, pagamintos privačiuose miškuose, gabenimo tvarkos apraše.
Pagal šį aprašą medienos vežėjai – fiziniai asmenys, gabenantys daugiau kaip 3 kub. metrus medienos, privalo turėti medienos gabenimo dokumentus, užpildytus laikantis šio aprašo reikalavimų.
Tačiau LR aplinkos ministras 2013 m. lapkričio 14 d. įsakymu pakeitė aprašo nuostatą ir nuo 2014 m. gegužės 1 d. minėti reikalavimai bus taikomi gabenant daugiau kaip 1 kub. metrą medienos.
Atrodo, kad dokumentai, kuriuos reikia sutvarkyti ir turėti privačių miškų savininkams, nėra labai sudėtingi, tačiau nusižengimų pasitaiko. Marijampolės teritorinio padalinio vyr. specialistas kartu su padalinio vadovu Gintaru Žukausku, Prienų miškų urėdijos atsakingais darbuotojais, NKRP specialistais ar Prienų rajono policijos pareigūnais vyksta į reidus, kurių metu išaiškinami pažeidėjai.
2012 metais buvo nustatyti trys neteisėti miško kirtimo atvejai privačiuose ir privatizuojamuose miškuose, kurių metu buvo iškirsta 156 kub. metrai medienos, o 2013 metais nustatyti taip pat trys neteisėti miško kirtimo atvejai – iškirsta 62 kub. metrai medienos. Šiais metais suorganizuoti 6 reidai, kurių metu buvo nustatyti ir miško pažeidimai: savavališkas medžių kirtimas, savavališkas miško paklotės naikinimas, medienos transportavimas be medienos gabenimo lapo ir kiti.
Anot R. Guobio, reidų metu asmenys ne tik baudžiami, bet ir konsultuojami miško naudojimo, priežiūros ar apsaugos klausimais. Jeigu nedidelis pažeidimas padaromas dėl nežinojimo ar nesupratimo, užtenka žmogui paaiškinti ir priminti, ką reikia daryti. Pažeidimui pasikartojus, pareigūnai nebūna tokie geranoriški.
Asmenys, pažeidę Miškų įstatymą, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatus ir kitus teisės aktus, baudžiami administracine tvarka, kurią numato Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsniai. „Pavyzdžiui, už savavališką medžių kirtimą, naikinimą arba žalojimą privačiuose miškuose administracinės baudos dydis priklauso nuo iškirsto, sunaikinto arba sužaloto medžių kiekio: iki 10 kub. metrų – gresia bauda nuo 200 iki 400 Lt, nuo 10 iki 100 kub. metrų – nuo 2000 iki 4000 Lt. Visais atvejais administracinė bauda skiriama su pažeidimo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo bei su iškirstos medienos arba pajamų už šios veiklos konfiskavimu“, – pasakojo R. Guobys.
VMT vyr. specialistas sako, kad kai kurie miško savininkai gali padaryti pažeidimą dėl nežinojimo, tačiau kai pažeidimus daro firmos, jos dažnai tai daro sąmoningai, tikėdamosi išvengti atsakomybės. O pasiaiškinimus rašo ir pasakoja neįtikėtinas istorijas ir įvairius dalykus lyg iš fantastikos serijos…
Kaip sakė R. Guobys, paprasti žmonės nelabai mėgsta rizikuoti, nebent su kieno nors „patarimu“. Tačiau žmonės darosi supratingesni ir tyčia padaromų nusižengimų dėl neteisėtų kirtimų mažėja.
Vienas svarbiausių veiksnių, kodėl mažėja neteisėtų miško kirtimų – intensyvi prevencinė miško apsaugos pareigūnų veikla, konsultacijos ir pokalbiai su privačių miškų savininkais. Sugriežtinus pažeidėjų atsakomybę ir padidinus aplinkai padarytos žalos atlyginimo įkainius, kaip tai daro Aplinkos ministerija, galima tikėtis dar geresnių rezultatų.
Stasė Asipavičienė
