Joninės Birštone
Jau kelinti metai po tris dienas trunkančios kurorto šventės Joninės Birštone švenčiamos gana kukliai, nedeginant laužų, nepinant vainikų ir neieškant paparčio žiedo. Paprastai tai būna gražus liaudiškos muzikos vakaras su dainomis ir šokiais aikštėje prie savivaldybės. Tačiau antradienio vakarą, Joninių išvakarėse pliaupiant lietui, į šventinį koncertą birštoniečiai rinkosi kultūros centre.
Nepabūgusius lietingo, darganoto oro ir atėjusius į Kauno „Ratelinio“ koncertą sveikino kultūros centro renginių vedėja Roma Žentelienė. Ji priminė Joninių tradicijas ir papročius, kurių laikomasi ir mūsų dienomis, kai reikia nusilenkti ir padėkoti Saulei, vandeniui ir ugniai – gamtos jėgoms, suteikiančioms augimo galių žmonėms ir visai augmenijai. Joninės – tai graži sena šventė, siekianti pagonybės laikus, o trumpiausia metų naktis dar laikoma paslaptinga ir stebuklinga, pilna visokiausių burtų ir spėlionių.
Vakaro pradžioje buvo pasveikinti visi Jonai, Jonės ir Janinos, jiems buvo skirtos gražiausios vakaro dainos ir šokiai.
Sakoma, kad yra paprotys per Jonines spėti orą. Esą, jei Joninių naktis žvaigždėta, tai Kalėdos bus šaltos ir sniegingos. Jei Joninių naktis debesuota, tai Kalėdos bus lietingos ir vėjuotos. Jei Joninių naktis lietinga, tai Kalėdos bus sniegingos, su pūgomis. Šio papročio patikimumu įsitikinsime tik sulaukę Kalėdų, kurios turėtų būti snieguotos ir pūguotos…
Per Jonines spręsdavo ir apie derlių: jei per Jonines „kubilėlis lengvai prisipildo vandenuko, tai aruodėlis lengvai prisipildys grūdelio“, „Jei per Jonines saulutė greitai išdžiovina paklodėlę, tai žiemą badaus vaikai ir moteriškėlės“. Šie liaudiški spėjimai ėjo iš lūpų į lūpas, matyt, dažnai ir pasitvirtindavo. Šiais metais spėjimai irgi turėtų pasiteisinti, nes jau verkiant reikėjo lietaus. Taigi, turime pripažinti, kad Joninių lietus derliui labai naudingas.
