Europos žydų kultūros dienos atkeliavo ir į Prienų kraštą
Patį pirmąjį rugsėjo savaitgalį Prienų krašto muziejuje atgimė jau kelis tūkstančius metų milijardų žmonių rankų vartomuose Biblijos puslapiuose aprašyta istorija.
Prienų krašto muziejuje prasidėjo Europos žydų kultūros dienos. Ta proga į Prienų kraštą atvyko septyni žydų bendruomenės atstovai ir pirmininkas Hercas Žakas. Paminėti kultūros dienų Nemuno kilpų krašte juos pakvietė Balbieriškio pagrindinės mokyklos mokytojas, istorikas Vitas Rymantas Sidaravičius.
Apsilankę Balbieriškyje, aplankę savo tautiečių kapus bei žudynių vietas, svečiai buvo šiltai priimti Prienų krašto muziejuje, kur juos pasitiko ne tik svetingos muziejaus darbuotojos, bet ir grupė „Nemuno krantai“, kurios vokalistė Neringa popietės „ŠALOM“ dalyvius nudžiugino hebrajų kalba atlikta daina.
V. R. Sidaravičius svečiams ir kraštiečiams papasakojo, kur prasidėjo žydų kultūros istorija. Kaip ir patvirtino svečiai, jos pradžia slypi Biblijoje – Senajame Testamente. Pasak Biblijos, Viešpats liepęs Abraomui imti savo tautą ir vesti į iš gimtojo krašto į naująjį, kartu pažadėdamas jos gretas pagausinti, o pačią tautą išaukštinti. Tuomet ir prasidėjo žydų tautos kelionė, kuri garsėjo Dievo daromais stebuklais, o Mozės perskirta Raudonoji jūra bei iš dangaus krintanti mana tapo epinėmis istorijomis, ne kartą patekusiomis ir į kino studijas.
Pasak svečių, čia gal ir yra vienas iš tų nedidelių skirtumų, kaip žydų tauta suvokia pasaulį. Beveik visas katalikiškasis pasaulis puikiai išmano ir vadovaujasi Naujuoju Testamentu, kuriame daugiau kalbama apie Mesijo – Jėzaus Kristaus gyvenimą, pamokymus bei mirtį. Tuo tarpu žydai dažniau savo apeigose vadovaujasi Senuoju Testamentu – Pasaulio sukūrimo pagrindais, Dievo pamokymais ir žydų tautos egzistencija.
Todėl, pasak svečių, dažnai susidaro įspūdis, jog žydai išaukština savo tautą ir primeta kitiems savo valią, tačiau taip nėra.
Žydų tauta turi tradicijas, pagal kurias kiekvienas tautos narys turi būti naudingas Dievui, sau ir savo tautai. Nors žydai padeda vienas kitam, padeda siekti išsimokslinimo ir duoda pagrindus gyvenimui pradžiai, kiekvienas jų tautos narys, pradėjęs stabilų savo gyvenimą, visiems padėjusiesiems atsilygina ir padeda kitiems – siekiantiems savo egzistencijos tikslo.
Tokios yra tautos tradicijos.
Nors dažnai kalbama, kad žydų tautos verslininkai kitoms tautoms taiko didesnius įkainius, peržvelgus istorinius faktus paaiškėja, kad daugelis tų pačių lietuvių ir kitų tautų asmenų į žydų tautos verslininkus kreipdavosi kaip tik norėdami sutaupyti. Istorija liudija, kad kaip tik pasiturintys lietuviai reikalaudavo didesnių mokesčių iš savo tautiečių.
Tuo metu ir tekdavo visos Europos žmonėms kreiptis į tautą, kuri ilgus amžius dėl savo tradicijų ir pažiūrų buvo naikinama, kuri I a. pr. Kr., pavergta romėnų tautos ir skaudžiai nubausta už bandymą išsilaisvinti, bėgdama nuo žiaurumo pasklido po visą Europą. Žydų tauta pasklido ir po Lietuvą. Čia verslūs žydai gavo Vytauto Didžiojo malonę ir teisę gyventi bei užsiimti verslu.
Lietuvoje žydų tautos atstovų buvo kiekviename didesniame miestelyje, o netrukus pradėjo kurtis ir žydų bendruomenės.
XIX a. pabaigoje žydų skaičius miesteliuose neretai viršijo lietuvių skaičių. Pavyzdžiui, Prienuose iš 2477 gyventojų žydai sudarė 48,0 proc. (1190 gyv.), Jiezne iš 1253 gyv. 303 buvo žydai, Stakliškėse iš 2200 – 804, Balbieriškyje iš 2043 – 925. Tuo tarpu greta esančioje Punioje iš 1133 gyventojų 1045 (92,2 proc.) buvo žydų kilmės.
1897 m. Lietuvoje gyveno 58,3 proc. lietuvių, 13,3 proc. žydų bei daug kitų tautybių žmonių. Tuo metu žemės ūkyje dirbo 4,5 proc. žydų (76,2 proc. lietuvių), amatų ir industrijos srityje 35,1 proc. žydų (6,1 proc. lietuvių), prekyboje ir kreditavime – 32,6 proc. (1,8 proc. lietuvių), komunikacijoje ir transporte – 4,0 proc. (0,5 proc. lietuvių), laisvas profesijas turėjo arba užsiėmė valdymu 6,1 proc. žydų (0,8 proc. lietuvių). Kitose srityse dirbo 17,7 proc. žydų ir 14,6 proc. lietuvių.
Vyr. muziejininkė Anelė Razmislavičienė išvardino ir Prienų mieste gyvenusius žydų tautybės verslininkus bei jų profesijas. Prisiminė ir tuos, kurie pagelbėjo jos šeimai bei kitiems prieniečiams. Tuo tarpu H. Žakas nudžiugo tarp verslininkų išgirdęs ir savo tėvo pavardę.
Žinoma, prisiminta ir skaudi istorijos dalis, kai beveik visi minėti žydų kilmės verslininkai, jų šeimos bei tautiečiai buvo lietuvių ir vokiečių rankomis nužudyti ir atgulė dviejose masinėse kapavietėse Prienų miesto pakraštyje. A. Razmislavičienė prisiminė, kaip buvo džiugu surinkti istorinis faktus apie senuosius Prienų gyventojus, ir kaip skaudu buvo sužinoti, kad jų gyvenimo gija nutrūko tame pačiame Prienų miesto pakraštyje.
Svečių nuotaikas praskaidrino jaunosios akordeonistės, padėkos, šilti pokalbiai apie senesnius žydų tautos istorijos faktus.
