Priešlaikinio gimdymo gidas ir kas laukia po to

Priešlaikinis gimdymas dažnai tampa netikėtu išbandymu visai šeimai. Tėveliams tenka susidurti ne tik su medicininiais iššūkiais, bet ir su dideliu emociniu krūviu. Įvairios organizacijos, pavyzdžiui, paramos fondas „Ankstukai“, nuolat bando padėti anksčiau nei planuota gimusiems mažyliams sustiprėti ir pasivyti savo bendraamžius. Tačiau ne ką mažiau svarbu, kad patys tėveliai žinotų, kaip atpažinti priešlaikinio gimdymo požymius ir ko tikėtis gimus ankstukui. 

Priešlaikinio gimdymo požymiai

Šie požymiai gali rodyti prasidedantį priešlaikinį gimdymą:

• Gausios makšties išskyros;
• Maudžiantis skausmas pilvo apačioje;
• Padidėjęs gimdos tonusas;
• Reguliarūs gimdos susitraukimai (dažnesni nei 4 kartai per valandą);
• Kraujavimas iš lytinių organų. 

Jei bet kuris iš išvardintų požymių pasireiškia anksčiau nei 37-ąją nėštumo savaitę, svarbu nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju. Savalaikis kreipimasis į specialistus dažnai leidžia sulėtinti ar laikinai sustabdyti gimdymo procesą. 

Priešlaikinio gimdymo priežastys

Priešlaikinis gimdymas gali ištikti bet kurią mamą. Kartais gydytojams nepavyksta nustatyti, kas nulėmė ankstyvą kūdikio pasirodymą pasaulyje. Vis dėlto, esama tam tikrų veiksnių, galinčių paskatinti priešlaikinį gimdymą:

• Nėštumo komplikacijos. Tam tikros nėštumo metu išsivystančios būklės gali kelti grėsmę tiek mamos, tiek kūdikio sveikatai. 
• Daugiavaisis nėštumas. Laukiantis daugiau nei vieno kūdikio, moters organizmui tenka didesnis fizinis krūvis, o gimda labiau išsitempia. Kartais organizmas paprasčiausiai nepajėgia išlaikyti nėštumo iki numatyto termino. Dėl šios priežasties daugiavaisiai nėštumai dažniau baigiasi priešlaikiniu gimdymu. 
• Mamos gyvenimo būdas. Kenksmingi įpročiai (pavyzdžiui, rūkymas, alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas) gali neigiamai paveikti placentos veiklą, sutrikdyti deguonies ir maistinių medžiagų patekimą bei paskatinti priešlaikinius sąrėmius. 
• Priešlaikinis gimdymas praeityje. Moterims, kurios jau yra pagimdžiusios neišnešiotą kūdikį, padidėja tikimybė, kad ir kitas nėštumas gali baigtis anksčiau laiko. Paprastai tai susiję su tam tikromis lėtinėmis sveikatos būklėmis, nepakitusiais organizmo ypatumais ar anatomine gimdos bei gimdos kaklelio sandara. 
• Mamos infekcijos ir lėtinės ligos. Infekcijos (pavyzdžiui, raudonukė, gripas, toksoplazmozė) ir lėtinės ligos nėštumo metu gali paskatinti uždegiminius procesus, kurie sukelia priešlaikinius sąrėmius ar vaisiaus vandenų nutekėjimą. 
• Psichologinė būklė ir emocinė sveikata. Ilgalaikis stresas ir nevaldoma emocinė įtampa gali turėti poveikį mamos hormonų pusiausvyrai bei uždegiminiams procesams organizme. 
• Didelis fizinis krūvis ir lėtinis nuovargis. Nuolatinis pervargimas, nepakankamas poilsis ar sunkus fizinis darbas gali silpninti organizmo gebėjimą prisitaikyti prie nėštumo pokyčių. 
• Fizinės traumos ir nelaimingi atsitikimai. Autoįvykiai, patirti nudegimai ar kitos traumos nėštumo metu gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti gimdą ir placentą. 
• Nepakankama nėštumo priežiūra. Retesni apsilankymai pas sveikatos priežiūros specialistus gali lemti tai, kad tam tikros problemos ar rizikos veiksniai paprasčiausiai lieka nepastebėti. 

Ką daryti, jei prasidėjo priešlaikinis gimdymas?

Pastebėjus anksčiau aptartus požymius, svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Įtariant priešlaikinį gimdymą, dažniausiai atliekami šie tyrimai bei procedūros:

• Išmatuojami ir įvertinami sąrėmiai, vaisiaus širdies tonai; 
• Tikrinama, ar gimdoje nėra įtrūkimų; 
• Atliekamas šlapimo tyrimas; 
• Imami gimdos kaklelio ir makšties pasėliai.

Retais atvejais gali būti atliekamas vaisiaus fibronektino (FN) tyrimas. Juo nustatoma, ar makšties ir gimdos kaklelio išskyrose yra vaisiaus fibronektino baltymo, kuris gali rodyti padidėjusią priešlaikinio gimdymo riziką. 

Priešlaikinio gimdymo rizika dažniausiai nustatoma vertinant bendrą nėštumo eigą ir motinos bei vaisiaus būklę. Paprastai gydytojai remiasi tiek ankstesne moters medicinine istorija, tiek dabartinio nėštumo metu pastebimais pokyčiais. Reguliari nėštumo priežiūra leidžia anksti atpažinti rizikos veiksnius ir laiku imtis prevencinių priemonių. 

Ko tikėtis turint ankstuką?

Ankstukų priežiūra dažnai skiriasi nuo laiku gimusių kūdikių priežiūros, todėl tėveliams naudinga iš anksto žinoti, ko tikėtis ir kaip teisingai elgtis su naujagimiu. Svarbiausi akcentai:

• Specializuota medicininė priežiūra ligoninėje. Anksčiau nei planuota gimę kūdikiai pirmąsias savo gyvenimo dienas, savaites ar net mėnesius praleidžia naujagimių intensyvios terapijos skyriuje, todėl tėveliams geriausia pasirūpinti svarbiausiais daiktais, jeigu ligoninėje tektų pasilikti ilgiau. 
• Lėtesnis vystymasis. Ankstukų raida dažnai vertinama pagal koreguotą amžių, todėl tėveliams svarbu nelyginti savo mažylio su kitais. Geriausia stebėti individualią naujagimio pažangą ir pasidžiaugti kiekviena nedidele pergale. 
• Sveikatos problemos. Vos gimę ankstukai susiduria su įvairiomis sveikatos problemomis. Dažniausiai mažyliams sunku patiems kvėpuoti, valgyti ir palaikyti tinkamą kūno temperatūrą. Tėveliams svarbu pasitikėti medicinos personalu ir aktyviai dalyvauti ankstuko priežiūroje tiek, kiek tai leidžia jo būklė. 
• Emociniai išgyvenimai. Nerimas, kaltės jausmas ar baimė yra natūralios reakcijos gimus ankstukui. Tėveliams svarbu prisiminti, kad pagalbos prašymas jokiu būdu nėra silpnumo ženklas. Neišnešioti vaikai yra itin jautrūs tėvų emocijoms, todėl, jei namuose vyrauja liūdesys, nerimas ar įtampa, ankstukui sunku augti ramiai ir laimingai. Taigi, pasirūpindami savo emocine sveikata, tėveliai taip pat padeda savo mažyliui.