Vincas Čėsna – kunigas, žinojęs kokia yra tiesos ir gerų darbų kaina

Vincas Čėsna – kunigas, politinis kalinys, ilgametis Skriaudžių parapijos klebonas, gimė 1921 metais kovo 14 dieną Naujojoje Ūtoje, Prienų rajone. Šeimoje augo 5 vaikai: 2 mergaitės ir 3 berniukai (du maži kūdikėliai mirė). Gimė ir augo religingoje šeimoje, tad paveldėjo pamaldumą.

Pradžios mokyklą lankė Naujoje Ūtoje. vėliau mokėsi Prienų „Žiburio“ ir Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijose. 

1941 – 1946 m. studijavo Vilkaviškio ir Kauno seminarijose. 1946 metais Vilkaviškio vyskupo  buvo įšventintas diakonu. Diakonas glaudėsi pas kun. Vincentą Akelį Krokialaukio parapijoje. Kunigystei ruošėsi pas studijų draugą kun. Kostą Ambrasą Bartninkų parapijoje.

Karo audra niokojo mūsų Tėvynę. Laikai buvo neramūs. Tremtinių ešelonai, politinių kalinių ir miško brolių žūtys gąsdino ir brandino.

1948 m. spalio 3 d. buvo įšventintas kunigus, paskirtas Lazdijų parapijos vikaru. Pareigas ėjo iki 1949 m. balandžio 12 dienos, kol buvo areštuotas, už antisovietinę agitaciją nubaustas 10 m. bausme.  Kalėjo pataisos darbų lageryje Vorkutoje.  1955 m. vasarą sugrįžo į Lietuvą.

1955 – 1959 m. tarnavo Šiauliuose Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje vikaru, sutiko tremties ir lagerio draugų. Nuo 1959 vikaro pareigas ėjo Marijampolės (tuomečio Kapsuko) Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje.

1963 metais paskirtas Kauno Aukštosios Panemunės bažnyčios vikaru.

1966 metais V. Čėsna buvo paskirtas Barzdų parapijos klebonu. Laikai buvo sunkūs, tačiau didžiulių klebono pastangų dėka buvo suremontuota bažnyčia. Už kiekvieną savo gerą poelgį, kunigas turėjo „mokėti tam tikrą kainą“. Kai 1970 m. buvo nutinkuotas bažnyčios fasadas, perdažytas ir išpuoštas bažnyčios vidus, kunigas buvo Šakių Vykdomojo komiteto nubaustas administracine bauda, o kai šventoriuje klebonas pastatė keturis dekoratyvinius kryžius, tuojau pat buvo perkeltas iš Barzdų į Skriaudžių parapiją.

Taigi, 1971 m. vyskupas Liudas Povilonis kunigą Vincentą Čėsną paskyrė Skriaudžių parapijos klebonu. Ir jau tais pačiais metais prasidėjo jo nebyli kova su tuomete valdžia, tik jau ne Šakių, o Prienų Vykdomuoju komitetu. 1971 m. gruodžio 15 d. kun. V. Čėsna gavo iš Prienų rajono Vykdomojo komiteto tokį įspėjimą: „Nustatyta, kad jūs savo pamoksluose liečiate klausimus, prieštaraujančius tarybinės visuomenės interesams. Kalbate apie kažkokį Lietuvių tautos išsigimimą ir kad dėl to kalta tarybinė mokykla, kuri išvarė jaunimą iš bažnyčios; kalbate apie nekaltų kunigų sodinimą į kalėjimus ir kt. Tuo nesilaikote kultų įstatymų, iškraipote tikrovę. Įspėjame, kad būtų nutraukti Jūsų pamokslai, prieštaraujantys tarybinės visuomenės interesams. K. Černeckis“, rašė laikraštis „Draugas“. 

Laikrašyje „Draugas“ toliau minima: „1974 metais birželio 30 dieną kun. V. Čėsna Skriaudžių bažnyčios šventoriuje pastatė keturis gražius lietuviškus kryžius. 1974 m. rugpjūčio 2 klebonas kun. V. Čėsna gavo iš Prienų rajono Vykdomojo komiteto tokį raštą: Administracinėms baudoms dėti komisija prie Prienų rajono Vykdomojo komiteto, susidedanti iš pirmininko Stakionio, pavaduotojo Arbačiausko, sekretoriaus Ramanausko, narių: Mickienės ir Svežausko, išnagrinėjusi medžiagą, įrodančią, kad kun. Vincentas Čėsna, gyv. Prienų rajone, Skriaudžiuose, pažeidė vyriausybinius aktus dėl statybos vykdymo tvarkos ir nutarė nubausti kun. V. Čėsną 50-ties rub. bauda“…

Tais pačiais metais Skriaudžiuose vyko legendinio miuziklo „Velnio nuotaka“ filmavimas. „1974 m. liepos mėnesį pievelėje prieš Skriaudžių bažnyčią buvo apmokomi ir filmuojami žmonės, statant naują filmą „Velnio nuotaka“. Privažiavo čigonų, kurie visur lindinėjo. Kad nebūtų teršiamas šventorius, kun. V. Čėsna jį užrakino. Kino vadovybė kreipėsi į vyskupą, kad klebonas įsileistų filmuotojus į šventorių. Vyskupas leido. Tačiau filmuotojai šventoriumi nepasitenkino ir su apylinkės pirmininke grubiai brovėsi į bažnyčią, bet klebonas pareiškė, kad be vyskupo leidimo neįeisią. Birželio 29 d. atvažiavo dekanas kun. J. Uleckas ir žodžiu persakė Kurijos nuomonę, kad filmuotojus reikia įleisti į bažnyčios vidų. Sekančią dieną pats dekanas atrakino bažnyčios duris ir įniršusius filmuotojus su Velnio nuotaka suleido vidun.“,- rašė laikraštis „Draugas“.

1982–1983 m. susirgus Veiverių klebonui kunigui Antanui Pangoniui, V. Čėsna tarnavo ir Veiverių parapijoje.

1989 m. gegužės 7 d., per Motinos dieną,  kun. V. Čėsna aukojo Šventas mišias ir po jų iškilmingai pašventino naujai atstatytą Skriaudžių Nepriklausomybės paminklą, skirtą 1919-1920 m. žuvusiems Lietuvos Savanoriams atminti.

Kunigas daug laiko ir jėgų paaukojo gražindamas Skriaudžių bažnyčią. Jo tarnystės metais buvo perdengtas bažnyčios stogas, atnaujintas interjeras, paauksuoti altoriai, atnaujinti bažnyčios baldai, sudėtos naujos ąžuolinės grindys, įgyti nauji liturginiai drabužiai. Ekonominės krizės metais pakeistas bažnyčios tinkas. Paskutinį kartą kun. V. Čėsna Skriaudžių bažnyčią remontavo ruošiantis bažnyčios 200-ajam jubiliejui 1997 metais.

Kunigas visuomet kukliai nutylėdavo, kiek įdėjo vargo ir darbo besirūpindamas Dievo namų grožiu ir gerove. Savo buitimi mažai rūpinosi, kaip ir nesirūpino sveikata, mat buvo kalinys, pripratęs prie vargo ir darbo.

Kunigas turėjo jautrią, poetišką sielą. Kalbėjo drąsiai ir atvirai, smerkė blogybes. Dažnai kalbėdavo visiems: ,,Žmogus pirmiausia turi priimti Dievą į savo širdį – išklausyti šv. Mišias, priimti Švenčiausiąjį Sakramentą. Kiekvienas priimkime Dievą į savo namus, tada mumyse gyvuos santaika ir meilė“.

2003 dėl pablogėjusios sveikatos pasiprašė atleidžiamas iš Skriaudžių parapijos klebono pareigų ir buvo paskirtas šios parapijos altaristu. Pablogėjus sveikatai, Vilkaviškio vyskupas R. Norvila paskyrė jam talkininką – Šilavoto kleboną Ričardą Kmitą. Kol pajėgė, šv. Mišias aukojo bažnyčioje, vėliau – bute-kambaryje, o paskutiniais metais šv. Komuniją priimdavo namuose. 2005 m. parapijai paskirtas naujas klebonas.

Kunigas V. Čėsna 2006 metų lapkričio 12 dieną mirė. Palaidotas Skriaudžių bažnyčios šventoriuje.

Skriaudžių buities muziejaus muziejininkė Kristina Pažėrienė

https://www.lkma.lt/lddb/israsas.php?id=1211 Lietuvos katalikų mokslo akademija

Žmonės ir darbai. Prienų krašto šviesuoliai. Monsinjoras Juozapas Užupis. 2007 m.

Laikraštis „Draugas“ 1975 05 19