Lietuvos šaulių sąjungai – 100

1890 m. rugsėjo 20 d. gimė mūsų kraštietis Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjas ir pirmininkas, plačiajai visuomenei geriau žinomas kaip žymus žurnalistas ir keliautojas, Matas Šalčius. M. Šalčiaus dukros Ramintos Šalčiūtės-Savickienės išsaugoto gausaus Mato Šalčiaus asmeninio archyvo nemaža dalis yra susijusi su Lietuvos šaulių sąjunga. Ši archyvo dalis saugoma Vytauto Didžiojo karo muziejaus fonduose.

1919 m. balandžio mėnesį Matas Šalčius sugrįžo į Lietuvą. Pirmojo pasaulinio karo metais bėgdamas nuo rusų kariuomenės Matas Šalčius buvo pasitraukęs į Ameriką.

1919 m. gegužę jis pradėjo organizuoti Spaudos biurą prie „Lietuvos“ dienraščio redakcijos ir tapo šio biuro vedėju. Šio biuro tikslas buvo per vietinę ir užsienio spaudą informuoti apie Lietuvos įvykius. 1919 m. lapkričio 22 d. ši įstaiga buvo perduota Krašto apsaugos ministerijos Žvalgybos skyriui ir pervadinta Propagandos biuru.

1919 m. birželio 20–21 d. vokiečiams Šiauliuose nušovus ir sužeidus keliasdešimt Lietuvos karių, Spaudos biuro darbuotojai su M. Šalčiumi pradėjo svarstyti apie ginkluotos organizacijos įkūrimą. Dėl šios organizacijos įkūrimo vyko trys susirinkimai. 1919 m. birželio 27 d. trečiojo susirinkimo metu ši organizacija ir gavo Šaulių vardą. A. Klimo ir A. Vienuolio-Žukausko teigimu, tokį organizacijos pavadinimą pasiūlė Matas Šalčius. Jis taip pat užmezgė ryšį su V. Putvinskiu, kuris tapo pirmuoju Šaulių sąjungos pirmininku. Šios organizacijos pagrindinis tikslas buvo įtvirtinti šalies nepriklausomybę kovojant su bolševikais, bermontininkais ir lenkais. Įkūrėjai ir idėjiniai organizacijos vadai buvo mūsų kraštietis Matas Šalčius ir Vladas Putvinskis.

Prie organizacijos kūrimo prisidėjo žymūs Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjai: rašytojai Antanas Žukauskas-Vienuolis, Balys Sruoga, Juozas Tumas-Vaižgantas, Fausta Kirša, dailininkas Antanas Žmuidzinavičius, gamtininkas prof. Tadas Ivanauskas ir daugelis kitų. Lietuvos šaulių sąjungos veiklos pradžioje jos nariais buvo vien tik civiliai, kiek vėliau į veiklą įsiliejo kariai ir karininkai.

Lietuvos šaulių sąjungos veikla 1919–1940 m. buvo vykdoma trimis kryptimis: kultūros, sporto ir karybos. Šaulių būriuose buvo kuriami orkestrai, teatrai, vaidinimo grupės, bibliotekos, sporto klubai. Šauliams buvo keliami uždaviniai ne tik šviestis patiems, bet šviesti ir visuomenę, tad buvo iškelta idėja visuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, kuriuose veikė LŠS padaliniai, pastatyti šaulių namus, turėjusius būti visos tautos namais. Tai skelbė šūkis: „Šaulių namai – tautos namai“.

Jau tarpukariu M. Šalčius nebuvo deramai įvertintas kuriant Šaulių sąjungą, visi nuopelnai dėl šios organizacijos įkūrimo buvo priskiriami V. Putvinskiui. A. Klimas-Kelmutis, taip pat dalyvavęs kuriant šią organizaciją, būdamas emigracijoje rašė straipsnius, kuriais norėjo atitaisyti klaidingą informaciją apie LŠS įkūrimą.

„Jau pačioje Lietuvoje prieš keliolika metų man teko iškelti klausimą dėl tikrojo Šaulių Sąjungos kūrėjo. Trumpai sakant, aš ir tada nurodžiau, kad Šaulių Sąjungą įkūrė a. a. Matas Šalčius, o ją toliau kūrė, augino, plėtė, tvirtino a. a. Vladas Putvys (arba, kaip tada vadinome, Putvinskis)“ (Kelmutis A. Minint Šaulių Sąjungos 35 metų sukaktį // Naujienos 1953-12-23. Čikaga).

1920 m. rugsėjo 17 d. buvo įsteigtas Šaulių fronto štabas, kurio viršininku paskirtas M. Šalčius. Štabo paskirtis buvo koordinuoti šaulių veiklą fronte ir užfrontėje. Iš pradžių štabas buvo įsikūręs Alytuje, vėliau perkeltas į Kauną.

1925 m. kovo 1 d. Matas Šalčius išrinktas Lietuvos šaulių sąjungos centro valdybos pirmininku.

„M. Šalčius, pirmas sąjungos iniciatorių ir pirmųjų organizacinių komisijų pirmininkas, pirmasis „Trimito“ redaktorius, pirmasis šaulių vadų fronte, pirmųjų valdybų narys ir praėjusių dviejų kontrolės komisijų pirmininkas, profesijos žurnalistas“ (Šaulių reikalai // Trimitas. Nr. 9. 1925-03-05. p. 280).

Matas Šalčius, būdamas pirmininku, didžiąją dalį laiko skyrė Šaulių sąjungos reikalams – nuolat vykdavo į skyrių susirinkimus, skaitydavo paskaitas, rūpinosi teisiamais šauliais, sukūrė ŠS statutą ir t.t.

Šaulių sąjunga, nors ir buvo nepolitinė organizacija, turėjo įtakos Lietuvos vidaus ir užsienio politikai. Tai rodo 1921 m. protestai prieš Hymanso projektą, 1923 m. vykęs Klaipėdos prijungimas, 1925 m. protestai prieš Lietuvos ir Lenkijos derybas ir kt.

1926 m. prasidėjus rinkimų kovoms, šmeižto neišvengė ir LŠS pirmininkas. Matui Šalčiui buvo prikišamas karjerizmas, 1500 litų alga, ŠS kaltinama perdėtu patriotizmu, netolerancija tautinėms mažumoms ir kt.

LŠS centro valdybai Matas Šalčius pirmininkavo 15 mėnesių, nuo 1925 m. kovo 15 d. iki 1926 m. birželio 17d.

Iki 1940 m. LŠS tapo viena populiariausių organizacijų. 1940 m. jai priklausė apie 88 tūkst. asmenų (rikiuotės šaulių, nerikiuotės šaulių ir kandidatų, moterų šaulių). Šauliai buvo žymūs to meto politikos (Antanas Smetona, Rapolas Mykolas Sleževičius, Juozas Urbšys ir kt.), kultūros (Antanas Žmuidzinavičius, Antanas Žukauskas-Vienuolis, Petras Vaičiūnas ir kt.), mokslo (prof. Tadas Ivanauskas, prof. Augustinas Janulaitis, prof. Liudas Vailionis ir kt.) veikėjai. Nors didžiąją dalį organizacijos narių sudarė lietuviai valstiečiai, tačiau veiklos principai buvo artimi ir to meto inteligentams.

Prasidėjus Lietuvos atgimimui, 1989 m. birželio 1 d. Kaune vykusiame „Tremtinio“ klubo ir Demokratų partijos mitinge buvo oficialiai paskelbtas Šaulių sąjungos atkūrimas. 1989 m. rugsėjo 20 d. LŠS atkūrimo iniciatyvinės grupės nariai davė pirmą priesaiką Kelmėje, prie LŠS įkūrėjo ir ideologo Vlado Putvinskio kapo. Ši diena laikoma LŠS atkūrimo Lietuvoje data.

1991 metais šauliai jau buvo organizuota struktūra ir aktyviai dalyvavo saugant Parlamentą bei kitus valstybės objektus.

1998 m. pradėtas Sąjungos pertvarkymas, kurio tikslas – LŠS integruoti į šalies gynybos sistemą. 2000 m. sausio 12 d. buvo patvirtintas Šaulių sąjungos statutas, o vasario 14 d. organizacija įregistruota Teisingumo ministerijoje.

Prienų krašto muziejaus vyr. fondų saugotoja Ernesta Juodsnukytė