Lietuvos miškai pasaulio ekspertų akimis
Neseniai iš Jeilio universiteto (JAV) atskriejusi mokslininkų išvada, kad Lietuva geriausiai pasaulyje saugo miškus, pradžiugino ne tik miškininkus, bet ir visuomenę. Su šia gera žinia supažindiname ir mūsų regiono gyventojus.
Kiekvienais metais Jeilio universitetas skelbia Aplinkos gerovės indeksą (EPI – Environmental Performance Index), kuris sudaromas išanalizavus 132 pasaulio valstybių aplinkosaugą. Vienas šio indekso rodiklių – miškų išsaugojimas.
Lietuvai pagal šį rodiklį pripažinta pirmoji vieta. Mūsų kaimynės Latvija ir Baltarusija liko 32-oje, Lenkija – 42-oje, Rusija – 50-oje vietose. Gerokai žemiau negu Lietuva yra Suomija (53 vietoje). O Švedijai, kurios miškų sistema jau dvejus metus liaupsinama, pasaulio ekspertai skyrė tik 64 vietą.
Užauga daugiau
JAV mokslininkai vertino miškų išsaugojimą pagal tris kriterijus: medynų tūrio pokyčius 1995-2010, miško kirtimą 2000-2010 ir miškingumą 2000-2010 metais.
„Iš tiesų Lietuvos miškų plotai ir medienos tūriai nuolat didėja, nes kertama gerokai mažiau nei priauga, iškirsti miškai laiku atsodinami, gerėja medynų amžiaus struktūra, jų stabilumas ir produktyvumas. Nelengva apginti valstybinius miškus nuo išdraskymo”, – taip komentuoja garsių JAV mokslininkų išvadą Generalinė miškų urėdija (GMU).
Atliekant visų rūšių miško kirtimus Lietuvos valstybiniuose ir privačiuose miškuose per pastarąjį dešimtmetį kasmet paruošiama apie 6-7 mln. kubinių metrų likvidinės medienos – 50 proc. medynų prieaugio. Tai atitinka darnaus miškų ūkio principus, kai iškertamos medienos kiekis neviršija jos prieaugio, o ir pramonės, energetikos sektoriams bei kitiems vartotojams medienos nestinga. Planuojama taip ūkininkauti ir ateityje. Per pastarąjį dešimtmetį krašto miškingumas padidėjo nuo 30,9 iki 33,2 procento.
Valstybinių miškų plotas per dešimtmetį padidėjo 63 tūkst. ha, arba 6 proc., medynų tūris – 25 mln. kubinių metrų. Daugėja miškų – didėja ir valstybės turtas bei jo vertė. Mokslininkų skaičiavimu, jau vien dėl to, kad buvo neiškertamas visas medienos prieaugis ir atkuriami bei sodinami nauji miškai, per pastaruosius 10 metų Lietuvos valstybinių miškų vertė padidėjo milijardu litų. Per tą laiką pasodinta beveik 12 tūkst. ha naujų miškų.
Negeri patarimai
LŽ komentuodamas JAV mokslininkų vertinimą, generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas prisiminė, kaip pastaraisiais metais įvairūs, pasak jo, „ekspertai” nurodė sekti Latvijos ir Švedijos miškininkystės modeliais. „Labai didelėmis pastangomis, padedami valstybiškai mąstančių politikų, visuomeninių organizacijų, išlaikėme miškų sistemą ir paaiškėjo, kad buvome teisūs”, – sakė B. Sakalauskas.
O Latvijos miškininkystės būklę (32 vieta Jeilio universiteto reitinge) parodo jau tai, kad šioje šalyje sustabdytas Tarptautinio miško tvarkymo sertifikato (FSC) galiojimas. Mūsų miškų specialistų nuomone, tai – pastaraisiais metais reformuotos Latvijos miško politikos, orientuotos į vienadienę naudą, rezultatas.
Mūsų šalies urėdijos šį FSC sertifikatą turi. Beje, jį skiriant atsižvelgiama į griežčiausius pasaulyje biologinės įvairovės išsaugojimo ir gausinimo reikalavimus.
Ne ką geresnė negu Latvijos miškų padėtis ir Švedijoje, kuriai, kaip minėjome, JAV mokslininkai už miškų būklę skyrė tik 64 vietą. „Miškai plynai kertami nerimą keliančiu tempu. Mums gėda, kad Švedija, tokia turtinga šalis, neapsaugo biologinės įvairovės, nukrypsta nuo nacionalinių ir tarptautinių aplinkos išsaugojimo tikslų ir įsipareigojimų”, – taip Švedijos miškininkystę pernai apibūdino šios šalies Gamtos apsaugos draugija.
Dar prieš tai, kai pasaulinė ekonomikos krizė užgriuvo ir Lietuvą – 2008 metais GMU parengė šios krizės pasekmių valdymo planą. „Mes pirmieji valstybėje susiveržėme diržus ir gyvenimas parodė, kad padarėme teisingai”, – sakė šalies miškininkų vadovas.
Kai 2010 metų vasarą Lietuvos miškus nusiaubė škvalas, jo padarinius pavyko laiku, kol neprisiveisė kenkėjų, likviduoti, nes išvartytuose miškuose buvo mobilizuotos visos šalies urėdijos ir jų technika. „Tada vėtra išlaužė ir išvertė valstybiniuose miškuose daugiau nei milijoną kietmetrių medienos, tačiau neviršijome metinės kirtimų apimties, nes sumažinome kirtimus kitose urėdijose”, – sakė B. Sakalauskas.
Oponentai ginklų nesudės?
Ar rezervų plėsti Lietuvos miškus dar yra? „Prieš beveik dešimtmetį priimta Miškingumo didinimo programa, kurioje buvo numatyta iki 2020 metų padidinti šalies miškingumą 3 proc., jau įgyvendinta, – atsakė B. Sakalauskas. – Žinoma, norėčiau Lietuvoje matyti dar daugiau miškų, tačiau esu realistas ir manau, kad dabartinis jų plotas mūsų šalyje yra optimalus.”
Gal galima būtų nupirkti privačius miškus bent jau iš tų savininkų, kurie yra senyvo amžiaus ir nebeturi jėgų bei lėšų jiems prižiūrėti? „Deja, ir urėdijos tam lėšų neturi, nes beveik pusė pajamų atitenka mokesčiams, o kitą pusę skiriame miškams atkurti, prižiūrėti, saugoti nuo gaisrų ir kenkėjų”, – svarstė generalinis miškų urėdas.
Pasak jo, prieškariu Lietuva irgi nelengvai gyveno, bet Punios šilą iš privačių savininkų išpirko.
Prieš dešimtį metų buvo parengtas Vyriausybės nutarimas perduoti urėdijoms rezervuotus privačiai nuosavybei atkurti miškus, kuriems paveldėtojų taip ir neatsirado, bet, pasak B. Sakalausko, šio nutarimo niekas nevykdė.
Tačiau gal dabar, po šio pasaulinių mokslininkų pripažinimo, oponentai aprims? Generalinis miškų urėdas tuo netiki. „Jie savo tikslo siekia atkakliai, įnirtingai ir seniai, tad nemanau, kad dabar sudės ginklus”, – sakė B. Sakalauskas.
Prieš keletą dienų iš Švedijos grįžęs biologas Eugenijus Tijušas pasakojo, kad jam vienas labai turtingas švedų verslininkas atskleidė planuojąs jau netrukus nusipirkti nemažą gabalą Lietuvos miškų.
Neišdraskytas turtas
Privačių miškų savininkų asociacijos direktorius Rytis Kuliešis LŽ tvirtino esąs už dabartinį miškų balansą, kai šiek tiek daugiau kaip pusė jų yra valstybiniai, likusi dalis – privatūs.
„Juk miškai yra ne tik medienos šaltinis – juose žmonės pailsi, grybauja ir uogauja, be to, giriose gyvena daug gyvūnų ir auga augalų, jie yra būtina kraštovaizdžio dalis”, – svarstė R. Kuliešis.
Jis ne mažiau negu valstybiniai miškininkai džiaugiasi Jeilio universiteto mokslininkų išvada. „Aukščiausią įvertinimą gavo visi Lietuvos miškai, vadinasi, ir privatūs. O kai kurie žmonės mus kaltino, neva norime savo miškus tik iškirsti ir panašiai. Statistika rodo priešingus rezultatus: Lietuvoje daugėja ne tik valstybinių, bet ir privačių miškų, nes faktiškai daugiau kaip pusė jų neeksploatuojami”, – sakė R. Kuliešis. Šiuo metu apie 240 tūkst. savininkų valdo apie 800 tūkst. hektarų miškų.
Geras pavyzdys kitiems
Didžiuotis JAV mokslininkų pažymiu Lietuvos miškams galėtų ir Rimantas Braziulis, mat jo vadovaujamas Lietuvos žaliųjų judėjimas deda nemažai pastangų gindamas ir populiarindamas valstybinius miškus.
„Mano patirtis, dažnos išvykos į miškus rodė, kad mūsų miškai tvarkomi gerai ir kitoms šalims galėtume būti pavyzdžiu. O dabar tai pripažinta pasauliniu lygiu”, – sakė R. Braziulis.
Pasak jo, jei ir kitose valstybės įmonėse būtų tvarkomasi taip, kaip valstybiniuose miškuose, tai ir visa Lietuva, ne tik jos miškai, jau būtų pirmaujanti valstybė pasaulyje.
„Tačiau kitose valstybės ūkio šakose daug kas reformuota, išparceliuota, privatizuota ir paskelbti bankrotai. O valstybiniai miškai liko neišdraskytu didžiuliu Lietuvos turtu. Be abejo, tai džiugina, tačiau kartu ir įpareigoja kiekvieną saugoti valstybės miškus”, – kalbėjo R. Braziulis.
Pagal F. Žemulio straipsnį „Pasaulio ekspertus sužavėjo Lietuvos miškai“
(„Lietuvos žinios“)
