Pelkės dienos paminėjimas Velniabliūdžio pelkėje
Vasario 2-oji – Pasaulinė pelkių diena, kurią mini prie tarptautinės Ramsaro konvencijos prisijungusios šalys, taip pat ir Lietuva. Mūsų krašte pasaulinės reikšmės saugomomis šlapžemėmis paskelbtos penkios vietovės: Čepkelių, Kamanų, Viešvilės, Žuvinto gamtiniai rezervatai ir Nemuno deltos regioninis parkas.
Minint Pasaulinę pelkių dieną norima atkreipti visuomenės dėmesį į vertingų pelkių apsaugą.Pelkės užima daugiau kaip 6 procentus mūsų šalies ploto. Dešimtis tūkstančių metų besiformuodamos pelkės sukaupė ir iki šiol saugo milžiniškus kiekius energijos. Durpėse sukaupta per augalus pasisavinta saulės energija, kiminų paklotėje – gėlo vandens atsargos. Be gausių gamtos išteklių, pelkės suteikia „namus“ gausybei retų, įdomių augalų ir gyvūnų rūšių. Kai kurios rūšys – itin retos. Siekiant atkurti pažeistą pelkių vandens režimą, išsaugoti unikalias augalų ir gyvūnų buveines, biologinę įvairovę, saugomose teritorijose vykdomi specialūs gamtotvarkos darbai.
Jau keletas metų iš eilės ir Nemuno kilpų regioninio parko (NKRP) darbuotojai mini Pelkės dieną. Šiais metais NKRP Prienų lankytojų centras šią dieną paminėjo pasikviesdamas Prienų bendruomenės vaikų dienos užimtumo centro vaikus. Prienų lankytojų centro specialistė Larisa Šaltienė skaitė paskaitą apie pelkės svarbą mūsų žemėje, papasakojo, kokių tipų yra pelkių, kaip galima jas atskirti, kokia augmenija joje auga ir kokie gyvūnai bei paukščiai gyvena. Po paskaitos vaikai pamatė filmuką ,,Kaip formuojasi pelkė“, sprendė specialistės parengtą trumpą testą. O kad visa, kas sužinota, filme pamatyta, neišblėstų, vaikai, lydimi specialistės L. Šaltienės ir savo Vaikų dienos užimtumo centro užimtumo specialistės L. Biskiriskienės, keliavo į Velniabliūdžio pelkę. Pasak L. Šaltienės, kai kurie vaikai nežinojo, kad tokia pelkė yra Prienų mieste, todėl buvo puiki proga ją pamatyti ir žiemą, o dar svarbiau – pabūti ir pajusti tikrąją pelkės dvasią.
Nužygiavę į pelkę, vaikai savo akimis pamatė kai kuriuos augalus, sužinojo, kad kiminai neturi šaknų, o vandenį siurbia visu kūno paviršiumi.Pasak NKRP specialistės, jie auga nepaliaujamai, nes apatinė augalo dalis pereina į durpes, o viršutinė vis stiebiasi aukštyn. „Buvo smagu ir įdomu. O kad būtų galima dar daugiau visko pamatyti ir sužinoti, vaikai panoro surengti tęstinį žygį į pelkę jau pavasarį“, –gražiai, sveikai ir turiningai praleista diena pasidžiaugė Larisa Šaltienė ir Prienų bendruomenės VDUC vadovė Vilma Bražukaitienė.
„Naujojo Gėlupio“ informacija
