Tęsiame miškasodžio tradiciją
Pavasaris, vis ilgėjanti diena, gamtos nubudimas – visa tai ragina ir žmogų būti aktyvesniam, prisidėti prie gamtos – amžinojo gyvybės šaltinio. Klimato atšilimas, barbariškas Lietuvos miškų kirtimas tiesiog įpareigoja suklusti, ne kalbomis ir mitingais, o tiesioginiu darbu prisidėti prie miškų išsaugojimo, jų sodinimo, kad išliktų girios ir miškai, jais besirūpinantys žmonės – lietuvių tauta.
Šiemet, jau antrą pavasarį iš eilės, mes, Birštono savivaldybės Tarybos nariai – Valė Petkevičienė, Stanislovas Martinaitis ir Vytautas Silevičius kvietėme bendruomenę sodinti mišką. Džiaugiamės, kad talkininkų gretos didėja. Mūsų visų bendromis pastangomis ir šiemet – dosnus atliktu darbu miškasodis Siponių miške!
Šiųmečiu miško sodinimu jungiamės prie Nacionalinės iniciatyvos ir skiriame jį Prezidento Valdo Adamkaus 100-ųjų gimimo metinių minėjimui. Kad neliktų pamiršta istorija, verta priminti bendruomenei ir prisiminti reikšmingus Prezidento Valdo Adamkaus nuopelnus ne tik vienam Birštonui, bet ir visos Lietuvos kurortams. Apie tai mintimis pasidalijo miškasodyje dalyvavęs buvęs ilgametis Birštono savivaldybės vicemeras ir Tarybos narys Juozas Aleksandravičius:
„Būtent Prezidentas Valdas Adamkus išgirdo kurortų merus, gydytojus reabilitologus ir parodė tvirtą savo paramą Lietuvos kurortams šiuo istoriniu laikotarpiu: juk iki jo kadencijos nepavyko atgauti istorinio, oficialaus kurorto statuso ir tik po atkurtosios Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio Prezidento pasirašytą (2001 04 26, Nr. IX-299) jį vėl turime. (Manau, kad šis svarbus faktas lėmė, jog 2001 09 06 iš Turto fondo pardavimų sąrašų buvo išbraukta, t. y. nuo pardavimo ir viešajam interesui išgelbėta Kauno apskrities VšĮ „Tulpės sanatorija“, o 2002 08 27 LRV nutarimu ši įstaiga perduota Birštono savivaldybės nuosavybėn.)
Dar iki tapdamas Lietuvos Prezidentu V. Adamkus yra viešėjęs Birštone: organizavęs 44-ąją „Santaros – Šviesos“ konferenciją Birštono „Versmės“sanatorijoje (direktorius P. Sereika; 1997 06 19), 1996 m. yra lankęsis baltisto prof. J. Kazlausko tėviškėje Matiešionyse, domėjęsis jo gyvenimu (Baltistikos ąžuolas), o vėliau dalyvavęs (abu su žmona Alma) Pasaulio lietuvių bendruomenės suvažiavime Birštone (2004 08 16), yra sveikinęs birštoniečius Vytauto Didžiojo paminklo atidengimo ir Sakralinio muziejaus atidarymo progomis, prisimintina, kad yra apdovanojęs Z.Vileikį už nuopelnus Lietuvai (2005 02 16), o „Tulpės“sanatorijai įteikęs Aukso medalį už senosiose gydyklose „Vaidilutės“ mineralinio vandens programas (2006). Bet labiausiai Prezidentas V. Adamkus vertas mūsų pagarbios padėkos už tai, kad kitaip pažvelgė į reabilitacijos galimybes Lietuvos žmonėms.“
Miško sodinimo talkoje smagu buvo matyti sutartinai atsakingai dirbančią įvairių kartų bendruomenę: nuo darželinuko iki senjoro. Koks puikus tradicijos perdavimo iš kartos į kartą ir atsakingo darbo pavyzdys! Nuoširdžiai ir iš peties padirbėjo visi – tiek patys jauniausieji miško sodintojai – vaikučiai iš Birštono vaikų lopšelio-darželio „Vyturėlis“ drauge su įstaigos vadovu Almantu Jakimavičiumi, auklėtoja Viktorija Eidukaite ir auklėtojos padėjėja Ilona Diškevičiene. Tiek ir visuomeninių organizacijų: senjorų klubo „Bočiai“, sveikos gyvensenos klubo „Šilagėlė“, Trečiojo amžiaus universiteto, Birštono–Prienų diabeto klubo „Versmė“ atstovai, taip pat ir aktyvūs, gamtai bei darbui neabejingi birštoniečiai. Gamta taip pat prisidėjo, kad naujai atsodintas miškas augtų, todėl išvakarėse ir talkos rytą žemę gausiai palaistė pavasariniu lietumi. Birštono miškininkai Artūras Klimas, Nerijus Jaruševičius ir Darius Mikalkevičius talkininkus aprūpino pušų sodinukais, reikalingu inventoriumi ir vertingais patarimais. Talkos iniciatoriai pasirūpinome, kad šauniai padirbėję talkininkai po darbo skaniai pasivaišintų dubenėliu karšto troškinio. Džiugu, kad prie gausaus talkininkų būrio prisijungė ir Žemės ūkio ministras, siponiškis Andrius Palionis. Jis pasilabinimu, nuotaiką keliančiu šmaikščiu žodžiu, betarpišku bendravimu pastebėjo kiekvieną talkos dalyvį. Aktyviu ir nuoširdžiu darbu prisidėjo prie miško sodinimo, o prie vaišių stalo – saldžiu patiekalu.
Ne veltui yra sakoma, kad „daug rankų didelę naštą pakelia“. Tiktų pratęsti, kad ir didelį darbą nudirba. Pasodinome 5.900 dvimečių pušų sodinukų. Ilgai teks laukti, kol jaunuolynas taps mišku, tačiau šiandien atliktas darbas – gražus žingsnis į ateitį, kad giria gyventų, žaliuotų, kad miškai niekada neapleistų gyvojo Lietuvos žemėlapio!
Birštono savivaldybės Tarybos narė
Valė Petkevičienė
