Poetei Stefai Juršienei – jubiliejinis gėlių ir kūrybos vainikas (GALERIJA)
Sausio 16 d. Justino Marcinkevičiaus bibliotekoje vyko poezijos ir muzikos vakaras „Pro dabar ir vakar“, skirtas poetės Stefos Juršienės 80-ies metų jubiliejui. Minėdami St. Juršienės, visų meiliai vadinamos Stefute, jubiliejų, susirinkusieji – krašto kūrėjų klubas „Gabija“ su vadove ir vakaro vedėja Rasa Zdanevičiene priešakyje, poetę pagerbęs Seimo narys Andrius Palionis ir J. Paliono labdaros ir paramos fondo atstovai, Prienų rajono savivaldybės ir administracijos vadovai, buvę bendradarbiai, auklėtiniai, artimi draugai ir bičiuliai – su meile supynė šventinį vainiką gerbiamai jubiliatei iš jos poezijos posmų, dainų ir sveikinimų, iš šiltų apkabinimų ir nuoširdžių palinkėjimų.
Galima sakyti, kad toks gražus ir sielą sušildantis renginys, kokį Prienų krašto kūrėjų klubas „Gabija“ ir Justino Marcinkevičiaus viešoji biblioteka organizavo poetės, žemaitės, bet jau daug dešimtmečių vadinamos ir laikomos Prienų krašto poete Stefos Rimkutės-Juršienės jubiliejaus garbei, Prienų padangėje – retas. Prasidėjęs „Žiburio“ gimnazijos muzikos mokytojos Romos Ruočkienės mokinių muzikine dovana – žemaitiška melodija, Šilavoto pagrindinės mokytojos Lijanos Sarnickienės dainomis poetės eilių žodžiais, jis tęsėsi jaudinančiais pašnekesiais. Nenuostabu, kad žodžiams plūstant iš širdies ištirpo sienos tarp jubiliatės ir auditorijos, tarp laiko ir erdvės, tarp dabar ir kažkada…
Ištirpo laiko sienos
Kalbinama Rasos Zdanevičienės, prisiminimais poetė dar kartą išvaikščiojo savo vaikystės ir jaunystės takelius, paglostydama gražiai žydėjusias pievas, ganytas žąsis, užsukdama į klasę pas savo auklėtinius, atsisveikindama su gimtuoju Alku, Rietavo mokykla, vartydama dešimties poezijos knygų puslapius ir dosniai dalindama savo dvasios išmintį.
Kaip pasakojo renginio vedėja, gražiame Alko kaime, Plungės rajone, gimusi Stefutė augo mokoma darbštumo, atkaklumo, meilės savo kraštui, žmogui, paukščiui, žolei. Pažinimo pagrindus gavusi gimtojo kaimo pradinėje mokykloje, toliau lavinosi Rietavo vidurinėje mokykloje, ten rašė eilėraščius, dainavo mokinių chore. Baigusi lietuvių kalbos ir literatūros studijas Vilniaus pedagoginiame institute, dirbo Vilniaus rajono ir Molėtų rajono mokyklose. Sukūrusi šeimą, 1971 m. atvyko dirbti į Prienus. Penkerius metus mokė literatūros Prienų 1-ojoje vidurinėje mokykloje, o nuo 1976 m. perėjo dirbti į Prienų specialiąją internatinę mokyklą, kur dėstė literatūrą iki 2002-ųjų metų. Tokia St. Juršienės gyvenimo ir veiklos istorija, kurią papildo dalyvavimas visuomeninėje kultūrinėje veikloje, dainavimas Prienų kultūros namų bei mokytojų choruose, moterų ansamblyje, Prienų krašto muziejaus etnografiniame ansamblyje „Marginys“. 1996 m. St. Juršienė įstojo į Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungą.
Dvidešimt metų kūrybos
Keturiasdešimt treji metai Nemuno vingių krašte, ir prieniečiai sako: „Mūsų Stefutė“. Dvidešimt metų liejasi kūrybos versmės. Išleista dešimt kūrybos knygų, jos eilės publikuotos žemaičių krašto leidinyje, almanachuose, Maironio jubiliejui skirtame leidinyje ir kituose leidiniuose.
Už indėlį krašto kūrybai vienas iš prasmingiausių įvertinimų poetei St. Juršienei 2012 m. buvo J. Palionio paramos ir labdaros fondo nominacija. Šviesaus atminimo Seimo narys J. Palionis, pats buvęs kūrybinga asmenybė, labai padėjo, rėmė kraštiečius kūrėjus, taip pat ir St. Juršienės kūrybą. Šiandien šią garbingą misiją tęsia jo sūnus, Seimo narys Andrius Palionis ir visa šeima – J. Palionio paramos ir labdaros fondas.
Sveikindamas poetę gražaus jubiliejaus proga, Seimo narys A. Palionis sunkiai tvardė jaudulį. Prisipažindamas, kad jam nepaprastai džiugu turėti savo draugų tarpe poetę, padėkojo jai už atvirą nuoširdumą, geranoriškumą, už dalijimąsi kūrybos turtais ir palinkėjo sveikatos bei nenuilstančios, neišblėstančios veide šypsenos.
Prie jautraus sveikinimo prisidėjo ir J. Palionio paramos ir labdaros fondo atstovė Julija Palionienė, perduodama poetei širdingus visos šeimos sveikinimus.
Jubiliatę sveikino Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos atstovai, o valdybos pirmininkas Vladas Buragas, be naujausių savo ir žmonos Dalios knygų, įteikė ir ypatingai garbingą dovaną, įvertinusią viso gyvenimo kūrybos nuopelnus – St. Juršienei buvo suteiktas Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos Garbės narės vardas. Naujajai LNRS Garbės narei buvo suteikta garbė įteikti LNRS nario bilietą naujam nariui.
Už meilę, rūpestį, gerumą, kuriuos dalina visiems žmonėms, už tikėjimą, kuriuos stiprina mus visus, St. Juršienei dėkojo ir sveikatos, nesibaigiančio kūrybinio įkvėpimo, nuoširdžių akimirkų su brangiais žmonėmis linkėjo Prienų rajono savivaldybės ir administracijos vadovai. Poetės eilėmis jubiliatę sveikino visų knygų recenzijų autorė mokytoja Anarsija Adamonienė, Birštono „Bočiai“. Iš paskos ėjo Prienų krašto muziejaus muziejininkai, gydytojai ir kiekvienas, kas tik dalyvavo renginyje. Įstabu matyti, kaip su jubiliejine rožių puokšte ir mažesnėmis gėlių puokštėmis prie auklėtojos glaudžiasi jaunystės auklėtiniai – Molėtų krašto vaikai bei pats atkakliausias, išleidęs pirmąją poetės poezijos knygą ir dar tris po jos bei žadėjęs išleisti tiek, kiek jų bus, – Anatolijus Šalgunovas.
„Dėkoti turiu kam, turiu už ką“
Susijaudinusi poetė dėkojo savo jaunystės ir Prienų laikų auklėtiniams bei visiems, kurie sutiko ir lydėjo ją kūrybos keliu, stiprindami, padėdami išleisti visas dešimt knygų.
„Dėkoti aš turiu kam, turiu už ką. Ir, Dieve, jei tu esi, saugok tuos žmones, be kurių tų knygų nebūtų – ypač tos pirmosios“, – kalbėjo poetė. Dabar, tęsė ji, padeda rasti išeitį bendrovės „Aipek“ atstovas Vaclovas Sinkevičius, kuris surado šviesaus atminimo Seimo narį Juozą Palionį. Jo kilnius darbus tęsia visa šeima – viena knyga išleista ją pilnai parėmus J. Palionio paramos ir labdaros fondui. Dėkingumo žodžius St. Juršienė skyrė ir Rimui Antanaičiui, padėjusiam išleisti dar vieną knygą, ir daugeliui kitų, palaikančių morališkai. Pasak poetės, ypač daug dirba leidžiant knygas „Aipek“ specialistas Albertas Zujus, jas iliustruojanti Vilija Zujienė.
Atsiprašinėdama, jeigu kam pamiršusi padėkoti, jubiliatė ačiū tarė bibliotekos darbuotojams, renginio vedėjai Rasai, savo sielos draugei mokytojai Romai, kuri dainomis sutiko visas dešimt poetės knygų, kuri viena moka priversti poetę kartu uždainuoti žemaitiškai, visada šalia esantiems savo anūkui ir dukrai.
Suprantama, kad neįmanoma būtų išvardinti visų, kuriems norėjo padėkoti poetė St. Juršienė savo jubiliejinį vakarą. Ypatingo kuklumo, aukštos dvasinės kultūros, įgimtos inteligencijos žmogus norėtų padėkoti kiekvienam. Ir kiekvienam surastų po žodį, už ką.
Roma Sinkevičiūtė
