Žvilgsnis aukštyn
Prasidėjus paskutiniam kalendoriniam rudens mėnesiui ir pailgėjus naktims, mėgstantieji pasižvalgyti po dangų turės, ką veikti. Tik Saulei nusileidus, paskui ją nuskubės ir jos palydovas Mėnulis. Pietvakariuose tuo metu apsistojusi Venera ilgai nelaukdama taip pat pasislėps už horizonto. Astronomijos mėgėjus ir smalsuolius savo žiedais gundantis Saturnas dabar per dangų keliauja prie pat Saulės disko dienos metu, o Jupiteris į dangų pakyla tik paryčiais. Tačiau nusileidus Saulei danguje sužėri miriadai žvaigždžių.
Būtent lapkričio mėnesį, norint nustatyti keturias pasaulio šalis, naktiniame danguje užtenka surasti keturias ryškiausias žvaigždes. Tik sutemus aukštai vakaruose suspindės ryškiausia Lyros žvaigždyno žvaigždė Vega. Šiaurę nesunkiai rasite atpažinę Mažuosius Grįžulo ratus ir radę jų „uodegoje“ Šiaurinę žvaigždę. Rytus parodys Andromedos žvaigždynas, tiksliau – Didysis Andromedos ūkas, esantis šiek tiek žemiau ir dešiniau Kasiopėjos „zigzago“. Žvilgtelėję atidžiau, pamatysite plika akimi matomą žvaigždžių spiečių, dar vadinamą M31 – Andromedos galaktika. Turintiems binoklius, stipresnius žiūronus, o gal ir teleskopus, pavyks įžiūrėti, kaip kitos civilizacijos galbūt mato mūsų galaktiką iš Andromedos. Aukštai pietuose žibės Denebas, ryškiausia Gulbės žvaigždyno žvaigždė. O viduryje tarp horizonto ir jo – dar viena ryškesnė žvaigždė. Šiek tiek dešiniau nuo pietų krypties danguje kybos Altayras – Erelio ryškiausia žvaigždė.
Dangų vis dar per pusę dalina žvaigždžių upė – Paukščių takas. Mūsų galaktikos diskas toks gausus žvaigždžių, kad į jį žvelgiant per didžiąją teleskopo akį, sunku ir atsirinkti, į kurią žvaigždę žiūri. O kur dar visi ūkai!
Norintieji pasigrožėti nuostabiu ir vis dar paslaptingu dangumi turėtų nepamiršti dažniau akis į dangų pakelti lapkričio 15-18 d. naktimis, kuomet virš Žemės vėl pažirs krentančių žvaigždžių – leonidų lietus. Jau daugiau kaip tūkstantį metų dangaus stebėtojus viliojantis reginys vėl sugrįžta. Praėjusiais metais juo grožėtis buvo galima beveik visą mėnesį – nuo 6 iki 30 d. Lietus suaktyvėja kas 33 metai, tai yra tuomet, kai Templio-Tutlio kometa apskrieja savo orbitą ir grįžta arčiausiai Žemės. Paskutinis priartėjimas buvo 1999 m.
Apmaudu, bet viso to grožio negali matyti apšviestų miestų gyventojai. Labiau pasisekė rajono gyventojams, nutolusiems nuo šviesos šaltinių.
Mantvydas Prekevičius
