Žmogus be savo šaknų yra niekas, nes šaknyse – mūsų namai
Namai – tarsi medžio šaknys. Tu sukimbi jomis su gimtąja protėvių žeme, su gamta, iš kurios ir atsiradai, su viskuo, kas tau svarbu, kuo gyveni, be ko neįsivaizduotumei savo paskirties. O ji, atrodo, tokia visiškai paprasta ir suprantama – gyventi savo gyvenimą. Ir, rodos, nėra jokio skirtumo, kur tavo šaknys: mažame Lietuvos kaime ar didmiesčio grindinyje. Tačiau, kai nupėduoji savo gyvenimo keliu daugiau nei pusę amžiaus, tampi „vėtytas ir mėtytas“ ne tik po Lietuvos, bet ir tolimų kraštų dangumi, grįžtelėjęs atgal visgi pastebi ir apsidžiaugi labai paprastu, bet drauge ir pačiam labai svarbiu dalyku – kaimo, kaip ir gimtųjų namų, šaknys tebėra tavyje, su tavim. Kas tai – džiaugsmas, vertybė, savasties suvokimas ar tiesiog supratimas, duotybė, kuri prasideda nuo lopšio, namų slenksčio, pirmojo prisilietimo basomis prie gimtinės žemės?
– Visuomet buvau mergina iš kaimo, – sako Eglė Narankevičiūtė Platukienė. – Tuo nei puikavausi, nei gėdijausi, tiesiog buvau iš ten, kur ir dabar esu, nors jau beveik dešimtmetis, kuomet Birštono vienkiemis ( anksčiau tarybinis ūkis) priskirtas Birštono miestui.
Eglė Narankevičiūtė Platukienė prieš pat Kalėdas atšventė gyvenimo metų jubiliejų. Asisveikinant su gražiausiomis metų šventėmis ir žengiant į Naujuosius metus, juolab kad ir nukeliauta gyvenimo keliu jau šešios dešimtys metų, verta stabtelėti susimąstymo, savo nueito kelio apžvalgos akimirkai. Šiandien Eglė stipri ir laiminga tuo, kad gyvena gimtuosiuose namuose, džiaugiasi gausia šeima, kurioje dar abu tėvai – Morta ir Vytautas Antanas Narankevičiai, tuose pačiuose namuose ir sesuo Rasa, čia pat, Birštono miesto centre ir Eglės dukra Monika, ir sesers Rasos dukra Paulina su šeimomis. Tiesa, šiandien visas keturias namų kertes „laiko“ Narankevičių dukros Eglė ir Rasa, nes tėvams jau reikalinga kasdienė dukterų globa. Moteriškasis genas šioje šeimoje išties labai stiprus, nes net keturios šeimos atstovės drauge dirba ir šeimos versle, Birštone, šalia J. Basanavičiaus aikštės esančioje kavinėje „Susitikimas Birštone“. Verslo idėjos autorė – Eglės dukra Monika. Šiandien šeimos verslas jau įgijęs pagreitį, klesti, o ir nuomojamos patalpos tapo nuosavybe. Kavinės pastato istorija įdomiai siejasi ir su Eglės bei jos mamos – Mortos Narankevičienės profesine praeitimi. Abi šeimos moterys savo laiku pasirinko pardavėjos specialybę, ir abiejų darbo praktikos prekyboje kelias prasidėjo būtent šiame pastate, kuriame tarybinės santvarkos metais veikė Birštono maisto prekių parduotuvė. Laikas, o gal ir likimas įdomiai sudėliojo įvykius, kad daugiau nei po trisdešimties metų Narankevičių šeimos moterys sugrįžo į šį pastatą su labai panašia jo paskirtimi – maisto teikimo paslauga. Nedideliame kurortiniame mieste, tokiame kaip Birštonas, įsitvirtinti maitinimo paslaugas teikiančiam verslui nėra lengva, juolab kad ir konkurencijos daug, tiek ir verslo pasirinkimo vieta, tiek ir gebėjimas prisitaikyti prie klientų skonių bei pasirinkimų daro didelę įtaką sėkmei. Sėkmės dedamoji, kaip ir paties verslo procesas, – gyvas organizmas, kur kasdien susiduriama su vis naujais iššūkiais. Didžiausias sėkmės privalumas – žmogus. Eglės matymu darbą šiandien surasti nėra sunku, tačiau gerą darbuotoją – sudėtinga. Tokį matymą jai padiktavo ilgametė darbo patirtis Amerikoje, Čikagos valstijoje, Ilinojuje.
Savanoriška tremtis, gyvenimiška patirtis, naujo pasaulio atradimai ir iššūkiai Eglės gyvenime prasidėjo 1996 metais, kai ji, jau sukūrusi šeimą ir susilaukusi dukters Monikos, vyro Žilvino paraginta, išdrįso „kelti sparnus“ į svajonių ir galimybių šalį – Ameriką.
Pilną straipsnį skaitykite sausio 30d. Naujojo Gėlupio laikraštyje.
Autorė: Valė Petkevičienė
