Žemės ūkio rūmuose – karštos diskusijos dėl jaunųjų ūkininkų įsikūrimo

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė susitiko su Lietuvos ūkininkų sąjungos atstovais aptarti aktualiausius klausimus, o jų tikrai netrūksta. Žemės ūkio rūmuose buvo aktyviai diskutuojama apie naująją Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą, apie jaunųjų ūkininkų įsikūrimą, taip pat nemažai buvo kalbama apie Rusijos paskelbtą embargą ir jo padarinius Lietuvos žemės ūkio sektoriui.

Dėmesys jaunųjų ūkininkų įsikūrimui

„Reikalingi konstruktyvūs pokalbiai, bendras sutarimas, nes situacija tikrai nėra lengva. Tačiau sprendimus galima rasti. Šiuo metu viena iš prioritetinių mūsų užduočių – Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos derinimas su Europos Komisija. Galima labai greitai programą patvirtinti ir ją išsiųsti Europos Komisijai, tačiau mes turime gauti maksimalią naudą. Neužtenka tik paskirstyti lėšas, turime patvirtinti sąlygas, kurios bus tinkamos mūsų žemdirbiams. Negalime supriešinti smulkiųjų ir stambiųjų ūkininkų, vietos turi užtekti visiems. Smulkieji ūkininkai galbūt nesukaupia didelių pajamų, tačiau jie išlaiko savo šeimas. Tiek Vyriausybės programoje, tiek mūsų prioritetuose numatyta, kad daugiausia dėmesio bus skiriama smulkiesiems ūkininkams, jauniesiems ūkininkams įsikurti ir ūkiams modernizuoti“, – kalbėjo žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.  Klausimas dėl jaunųjų ūkininkų įsikūrimo ir paramos veiklos pradžiai sukėlė nemažai diskusijų. Susirinkę žemdirbiai aktyviai diskutavo, siūlydami savo sprendimus, kurie turėtų paskatinti jaunus žmones įsikurti kaime. „Šiandien diskutuojama labai daug apie jaunuosius ūkininkus. Svarbiausia, kad parama būtų suteikta tiems, kas nori ūkininkauti iš tikrųjų, kas sieja savo ateitį su kaimu. Reikia džiaugtis, kad vaikai ateina į žemės ūkį, tačiau turime pasirūpinti tinkamomis sąlygomis“, – kalbėjo Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas. Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorė Vilma Daugalienė ragino žemdirbius teikti savo pasiūlymus, iškelti prioritetus, nes būtent jų praktinė patirtis labiausiai pravers derinant taisykles su Europos Komisija. „Šiuo atveju, kai kalbame apie jaunuosius ūkininkus, turime apsispręsti dėl paramos sumos, kiek lėšų turi būti skirta jaunojo ūkininkų įsikūrimui, kokia suma būtų optimali ir priimtina tiek mūsų žemdirbiams, tiek Europos Komisijai“, – teigė Vilma Daugalienė.

Šiuo metu svarstoma jaunųjų ūkininkų įsikūrimui skirti apie 70 tūkst. eurų, tačiau tokiai sumai nepritaria Europos Komisija. Kaimyninėje Estijoje ūkininkų įsikūrimui ketinama skirti apie 40 tūkst. eurų. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonių taisyklės šiuo metu yra derinamos.

Aptarė Rusijos embargo padarinius

„Šiemet situacija visame žemės ūkyje yra sudėtinga, niekam nėra lengva. Dėl afrikinio kiaulių maro, dėl embargo nuostolių patyrė visas žemės ūkio sektorius. Reikia susiveržti diržus ir suprasti, kad lengva nebus. Gerai, kad galime tikėtis paramos iš nacionalinių lėšų. Taip pat svarbu patiems žemdirbiams nesiskaldyti, problema yra bendra, todėl ir sprendimai turi būti bendri. Jeigu kiekvienas čiuožinėsime savo čiuožykloje, nieko nepasieksime“, –  teigė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas. Žemdirbiai išreiškė didelį susirūpinimą dėl krentančių pieno kainų, nesąžiningo pieno perdirbėjų elgesio, domėjosi galimybėmis gauti paramą dėl kilusių pieno gamybos trikdžių. „Vakar pasirašiau įsakymą, kad būtų mokamas 70 proc. tiesioginių išmokų avansas, taip pat ketinama skirti 117 mln. litų paramos iš nacionalinio biudžeto, didžioji dalis paramos bus skirta pieno sektoriui. Svarbiausia, kad ūkininkai šiuo metu turėtų apyvartinių lėšų“, – kalbėjo žemės ūkio ministrė. Šiuo metu ieškoma galimybių kompensuoti žemdirbių praradimus, jie nebus palikti likimo valiai, nes šis žemės ūkio sektorius svarbus visos šalies ekonomikai.

Žemės ūkio ministerijos informacija