Ūkininkai ruošiasi pavasariui

Nors už lango dar vasaris, tačiau artėjančio pavasario dvelksmas gamtoje jaučiamas. Kol neprasidėjo pavasariniai darbai, Prienų, Birštono ir Alytaus savivaldybių ūkininkai vasario 26 d. susirinko į seminarą, kuriame buvo kalbama apie perspektyvius, naujus ir atitinkančius šių dienų reikalavimus cheminius augalų apsaugos preparatus nuo ligų, kenkėjų, piktžolių bei perspektyvias ir naujoviškas trąšas.

Pats laikas ūkininkams pagalvoti, kaip paruošti sėklas, kuo beicuoti, kad patekęs į dirvą grūdas turėtų geras sąlygas išdygti, augti bei vystytis. Tačiau ir dirva turėtų būti pasiruošusi priimti sėklas ir suteikti maisto medžiagas, kad išaugtų produktyvus augalas.

Prieš prasidedant seminarui, UAB „Litagros“ Prienų filialo agronomas konsultantas Aleksandras Lugauskas susirinkusius ūkininkus supažindino su pagrindinėmis temomis, susijusiomis su dirvožemio tyrimais, augalų tręšimu ir chemine apsauga, naudojant naujos kartos priemones.

UAB „Vitera Baltic“ agronomė konsultantė Rita Jonynė savo pranešime atkreipė dėmesį į tai, kaip svarbu kiekvienam žemdirbiui turėti savo visų laukų dirvožemio tyrimus, kad galėtų sudaryti tręšimo planą, žinotų, kokių medžiagų ten yra ir kokių trūksta. Norint išsaugoti dirvožemio derlingumą, reikia išneštas maisto medžiagas susigrąžinti. Labai svarbus yra ir dirvožemio pH, nes dauguma Lietuvos dirvų, kur vyksta intensyvi žemdirbystė, yra nušarmėjusios, dėl ko pasunkėja azoto (N) įsisavinimas. Augalai nesugeba jo paimti, net jeigu ir nėra trūkumo. Tai kartais parodo pats pasėlio laukas, kuriame yra susiformavusios vadinamosios „plikės“.

Agronomė nemažai kalbėjo ir apie tai, kad augalas, kuriam neužtenka augimui ir vystymuisi reikalingų medžiagų, nesubrandina visų sėklų varpoje arba po vienu krūmu būna nevienodo dydžio bulvės.

R. Jonynė pastebėjo, kad tręšimas per lapus duoda augalui jėgos ir energijos. Be to, taip galima sureguliuoti stresą, suteikti galios paimti daugiau medžiagų iš dirvos. Tręšiant per lapus daugiausia (iki 80 proc. per 5 val.) pasisavinamas azotas, o kitos tokio efekto neduoda. Be to, reikia žinoti, koks medžiagų judrumas pačiame augale.

Agronomė priminė visiems žinomas tiesa, kad augalą aprūpinti reikiamomis medžiagomis reikia visais augimo ir vystymosi tarpsniais, be pagrindinių trąšų neužmirštant pridėti ir reikalingą kiekį mikroelementų. Juk dažnai ir pats augalas gali pasakyti, ko jam trūksta, jeigu jį apžiūri patyręs specialistas ir nusprendžia dėl pagrindinės ir papildomos mitybos. Vis tik, pasak specialistės, geriau kokio nors elemento šiek tiek nepriduoti, negu padauginti.

R. Jonynė, pristatydama naujos kartos trąšas, paminėjo Nutrinant Plus rapsams, kuris pagerina aliejinių kultūrų derlingumą, maisto medžiagų įsisavinimą iš dirvožemio per šaknis. Taip pat pastebėta, jog naudojant šias trąšas palengvinamas augalo stresas, naudojant kartu su augalų apsaugos priemonėmis.

Nutrivant Plus javams taip pat tinka naudoti. Trąšos puikiai veikia ir esant nedideliam lapų plotui, todėl efektyvu naudoti žieminių javų pasėliuose rudenį ir pavasarį, kai reikalinga energija augalams vystyti šaknų sistemą. Panaudojus po herbicidų purškimo sumažina augalo stresą ir stimuliuoja augimą.

– Nutrivant trąšos geros ir unikalios, nes jos yra fosfidinės formos ir turi lipidinių medžiagų. Jos labai gerai tirpsta, ir augalai jas lengviau įsisavina, – sakė agronomė konsultantė, apžvelgdama Nutrivant trąšas ir jų poveikį ne tik javams, bet ir rapsams, bulvėms, cukriniams runkeliams, daržovėms. Taip pat ūkininkus supažindino su Atlantica produktais, su stimuliatoriais ir jų poveikiu tam tikrose augalo vystymosi stadijose, pasakojo apie beico Raykat Start mišinyje su folikulu teigiamą įtaką augalo šaknų sistemos ir antžeminės dalies vystymuisi bei kaip naujovę pateikė jūros dumblių ekstraktų panaudojimo perspektyvas ir gerus rodiklius.

Kompanijos Syngenta agronomas Linas Varanauskas supažindino su sezono naujienomis ir galimais sprendimais 2013 m.

Pasak pranešėjo, pavasaris tikrai jau ne už kalnų, tad reikia visiems kalbėtis ir diskutuoti, kaip geriau dirbti žemę, efektyviau panaudoti gamtines sąlygas, derinant kartu ir cheminius preparatus. Pas mus pastaraisiais metais būna vėlyvi ir šalti bei sausi pavasariai, tad žemė neprisotinama drėgme. Kaip rodo daromi bandymai, norint sulaikyti drėgmę, reikia suardyti dirvos struktūrą, parinkti ne tolias lepias rajonuotas javų veisles. Ypatingas dėmesys skiriamas ir grūdų beicavimui, kurio metu sėklos apveliamos cheminėmis medžiagomis, apsaugančiomis nuo pavasarinio pelėsio, kietųjų ir dulkančiųjų kūlių, daigų pašaknio ligų ir septoriozės. Kaip gerus ir laiko patikrintus beicus agronomas vardijo Maxim Extra, Maxim Star, taip pat augimo reguliatorius Moddus, kuris stabdo javų tarpubamblių ilgėjimą, trumpina stiebus, juos pastorina ir daro atsparesnius išgulimui.

L. Varanauskas kalbėjo apie plintančias piktžoles, su kuriomis darosi sunkiau kovoti. Ypač nenori pasiduoti įprastiniams herbicidams smilguolė, tuščioji aviža, dirvinis pašiaušėlis ir kt. Jis vardijo ir naujausius preparatus, skirtus kviečiams bei salykliniams miežiams Amistar Opti, kaip juos naudoti mišinyje. Be to, specialistas pažymėjo, kad svarbu ne tik naikinti piktžoles savo laukuose, bet ir nušienauti pakeles

Makhteshim – Agan firma yra viena iš didžiausių augalų apsaugos produktų gamintojų ir tiekėjų ne tik Lietuvos ūkininkams, bet ir visame pasaulyje. Jų produkcija plačiai naudojama javų, rapsų ir cukrinių runkelių pasėlių apsaugai nuo piktžolių, kenkėjų bei ligų. Firmos atstovė Erika Pavilionienė pristatė naujausius ir veiksmingiausius gaminamus produktus, leidžiančius užtikrinti gerą pasėlių būklę ir gauti gerą derlių. Pasak specialistės, pasėlius nuo visų ligų efektyviai galima apsaugoti naudojant Makhteshim – Agan  fungicidus ir jų mišinius.

E. Pavilionienė paminėjo, kad Makhteshim – Agan registruotų produktų sąrašą papildė 3 fungicidai, kurių sudėtyje yra dvi naujos ir labai efektyvios sisteminio veikimo veikliosios medžiagos: fentopropidinas ir epoksikonazolas.

Pagaminti preparatai su šiomis veikliomis medžiagomis efektyvūs žieminių ir vasarinių kviečių, žieminių ir vasarinių miežių bei kvietrugių pasėliuose, kuriuose sunaikina miltliges, rūdis, lapų septoriozę ir kt. R. Pavilionienė daugiau kalbėjo apie preparatus Leander, Maredo ir Epox Top, jų privalumus, naudojimo laiką ir veikliosios medžiagos normas į ha.

Pasibaigus pranešimams, dalyvavę seminare ūkininkai diskutavo su agronomais konsultantais, uždavė klausimų. Pasak dalyvavusiųjų renginyje, tokie seminarai ir susitikimai yra naudingi, nes jų metu nemažai sužinoma naujienų, pasidalinama patirtimi.

Stasė Asipavičienė