Tarptautinių konkursų laureatai pagerbti ir savo mokykloje

Geri įspūdžiai ilgam įstringa atmintyje, o apie juos kalbant užplūdusius jausmus tenka patirti vis iš naujo. Tokiais maloniais prisiminimais vis dar gyvena iš Prahoje ir Vienoje vykusių jaunųjų atlikėjų konkursų sugrįžę Birštono meno mokyklos mokiniai: Rokas Zdanavičius ir Emilija Žentelytė bei saksofonistas Matas Mecelis ir jų mokytojai Renata ir Mindaugas Bivainiai.

Birštoniečiai kartu su kitų Lietuvos miestų jaunaisiais atlikėjais dalyvavo net dviejuose konkursuose – „Prahos žvaigždėse“ ir „Vienos pavasaryje“. Iš abiejų konkursų Emilija, Rokas ir Matas parsivežė po dvi pirmąsias vietas, diplomus ir prizus.

Visus džiugina puikūs mokinių pasirodymai

Balandžio 14 dieną meno mokyklos direktorė Laimutė Raugevičienė pakvietė laureatus ir jų mokytojus pasidalinti įspūdžiais, papasakoti, ar verta stengtis ir repetuoti, kad pakliūtum į tokius svarbius konkursus, pasitikrintum sugebėjimus, išgirstum ir pamatytum kitų šalių vaikų pasirodymus.

Išvyką parėmė Sporto ir kultūros fondas bei kiekvieno jaunojo atlikėjo šeima.

Renata Bivainienė padėkojo mokyklos direktorei Laimutei Raugevičienei už sudarytas galimybes išvykti į svarbius tarptautinius konkursus, taip pat ir savo mokiniams, kurie ilgai dirbo, daug repetavo ir pasiekė labai gerų rezultatų. Pasak mokytojos, tokiuose dideliuose konkursuose nėra sąlygų pagroti prieš pasirodymą ir reikia tenkintis prisėdus prie instrumento tik apie pusę minutės… Tačiau, pasak R. Bivainienės, mokiniai labai susikaupė ir nudžiugino savo rezultatais.

„Norint patekti į tokius konkursus reikia trejus metus kiekvieną dieną groti po tris valandas, o vėliau jau atsiranda įgūdžiai“, – sakė mokytoja.

Pakylėti jautėsi visi trys laureatai, juk tai, ką jie pasiekė, ką laimėjo, yra garbė ne tik meno mokyklai, bet ir visam Birštonui.

Jaudulį padėjo nugalėti draugystė

Rokas į tokio lygio konkursą užsienyje važiavo jau trečią kartą, o Emilijai ir Matui tai buvo pirmoji tokia išvyka ir svarbus pasirodymas didelėje scenoje. Tačiau svarbiausia, kad jie, atvykę iš mažos Europos valstybės, nedidelio kurortinio miestelio, tarp 700 dalyvių sugebėjo užimti pirmąsias vietas savo amžiaus grupėse. Dalyviai atvyko iš įvairių pasaulio šalių, tad, pasak mokytojos Renatos, kategorijos buvo gana spalvingos. Prahoje konkursas prasidėjo 9 valandą ryto, Rokas pasirodė 58-as, Emilija – 66-a, o kai atėjo Mato eilė, buvo jau 16 valanda. Suprantama, jautėsi jaudulys, repeticijų trūkumas…

„Prahoje buvo baisoka, jaudinomės. Tačiau gerai ir linksmai leidome laiką su savo draugais iš Radviliškio, nes mokytoja liepė neklausyti, kaip kiti groja, kad nesijaudintume. O po savo pasirodymo jau sėdėjome ramūs, atsipalaidavę salėje ir klausėmės kitų atlikėjų“, – pasakojo Emilija.

Matas sakė, kad laimėjęs pirmą vietą konkurse pasijautė kaip supermenas ir labai džiaugėsi…

Daug gražesnis ir įdomesnis miestas, kai būni sotus…

Po konkurso įtampos buvo smagu pasivaikščioti po nuostabiai gražią Prahą, pamatyti jos įžymybes, apsilankyti karalių rūmuose, vienuolynuose, šv. Vito katedroje, pasigrožėti įspūdinga jos akustika ir vitražais, pasigėrėti pavasariškais gamtos peizažais. Direktorei paklausus, kas labiausiai patiko mieste, kokį įspūdį paliko Praha, laureatai vienu balsu tvirtino: „Kai gavom pavalgyti, labai alkani buvom.“

Žinoma, pavalgius visai kitaip buvo galima apžiūrėti ir Prahos įžymybes, neišpasakytai didelius ir gražius statinius, namus, tiltus. O ant Jono Nepamuko tilto net ir slapčiausius savo norus galėjai išsakyti ir tikėtis, kad jie išsipildys.

Pažintinės kelionės nuovargį jaunieji atlikėjai paskandino baseine ir išvyko į Vieną, kurią pasiekė tik vėlai vakare. Tačiau ir keliaujant autobusu į nakvynės vietą buvo smagu, nes vaikai labai susidraugavo ir džiaugėsi vieni kitų laimėjimais, bendravo.

Konkursas „Vienos žvaigždės“ prasidėjo jau kitos dienos rytą. Šiame konkurse buvo dar daugiau dalyvių, dar daugiau jaudulio.

Pasak mokytojos Renatos, Vienoje buvo paprasčiau, nes visos konkurso „procedūros“ jau buvo žinomos, tačiau, kaip ir Prahoje, trūko repeticijų. Tačiau po pasirodymo visi buvo laimingi, atsipalaidavę ir net 5 valandas vaikščiojo po Vieną, kol pasibaigė visas konkursas ir visi susirinko į apdovanojimų ceremoniją. Apdovanojimų ceremonija buvo graži ir iškilminga.

Kaip pasakojo mokytoja Renata, Grand prix ir absoliutus Grand prix buvo skirtas kolektyvams ir specifinio dainavimo atlikėjams.

Kam ir kas labiausiai įsiminė…

Mokyklos bendruomenės susitikimas su konkurso dalyviais buvo nepaprastai šiltas. Ir mokytojai, ir mokiniai bei direktorė turėjo ko paklausti, pasidomėti, sužinoti. Ne visus jausmus ir įspūdžius gali papasakoti, juos reikia pajusti ir išgyventi pačiam.

Direktorė L. Raugevičienė klausinėjo laureatų, ar ateityje jie norėtų sieti savo gyvenimą su muzika. „Pianinas man daugiau hobis, labai patinka groti, tačiau dar nežinau, ar norėčiau būti pianistė“, – sakė Emilija.

Rokas jau „patyręs“ pianistas, pasiekęs gerų rezultatų, dar irgi neturi realių planų ateičiai. Kai Rokas pasirodė Europos didžiosiose scenose, jo dėdė Paulius dalyvavo džiazo festivalyje Birštone, tad meilė muzikai tarsi ir užkoduota giminės genuose. Tačiau reikia pastebėti, kad Rokas yra puikus krepšininkas, ne tik muzikantas…

Kaip tik iš Roko ir sužinojome, kad Emilija koncertuoti į sceną išėjo su kedukais… Iš jaudulio pamiršo, kad reikia persiauti. Bet ji taip gerai grojo, kad niekas net nepastebėjo, kuo jaunoji atlikėja avėjo… Smagaus juoko buvo visiems, ir pačiai Emilijai. Gal tas apavas ir bus jos talismanas, atnešęs sėkmę?

Dar visi laureatai papasakojo, kaip juos pasveikino namiškiai, kaip sutiko klasės draugai.

Tokie gražūs laimėjimai ir pasiekimai skatina tobulėti. Mokytojai Renata ir Mindaugas taip pat labai džiaugėsi, kad vaikai, nors ir pavargo, tačiau buvo labai susikaupę, stengėsi ir pasiekė tokių puikių rezultatų. Be abejo, tokie garbingi apdovanojimai yra ir mokytojų nuopelnas,jų darbo įvertinimas. Juk jie pirmieji pamato mokinių gabumus, daug ir kantriai dirba, kol pasiekia tai, ką nori parodyti ir pasidžiaugti.

Pakili nuotaika dar ilgai jausis Birštono meno mokykloje – čia kalbama apie jaunųjų atlikėjų laimėjimus, ir kiti vaikai skatinami, jų nuopelnai pastebimi ir įvertinami.

Baigiantis šiam nuotaikingam ir šiltam renginukui, direktorė pasakė: „Jūs visi šaunuoliai. Tikrai!“