Sprendimų peripetijos (atnaujinta)
Praėjęs Prienų rajono savivaldybės tarybos posėdis išsklaidė daug spėlionių, bet uždavė naujų klausimų. Paaiškėjo, kas yra pozicijoje ir kas liko opozicijoje, nors formaliai ir nepaskelbtoje. Tačiau ar tikrai naujoji susiformavusi politinė dauguma, kurioje faktiškai figūruoja 16 Tarybos narių (8 socialdemokratai, 2 liberalcentristai, 2 socialdemokratų sąjungos nariai, vienas konservatorius, A. Gustaitis, L. Sakalavičius ir L. Šeškuvienė ), yra stabili ir pagaliau dirbs rajono labui. Kaip parodė mero pavaduotojo rinkimai, Egidijaus Visocko kandidatūrą palaikė ne visi 16, nors du nepalaikiusieji įtakos rinkimams ir neturėjo. Dvi dar vis su vidiniais demonais kovojančios sielos ir „atsitiktiniai“ įvykiai gali politinį laivą vėl apsukti kitu galu.
Kaip buvo minėta praėjusiame laikraščio numeryje, liepos 18-osios Tarybos posėdyje savo poste liko administracijos direktorius Algis Marcinkevičius. Jam neteko laikyti psichologinio egzamino ir sėsti ant karštosios „išlikimo“ kėdės – klausimas dėl administracijos direktoriaus atleidimo iš pareigų buvo išbrauktas iš darbotvarkės 14-os Tarybos narių balsais.
Už siūlymą išbraukti iš darbotvarkės sprendimo projektą dėl administracijos direktoriaus atleidimo iš pareigų pasirašė 16 Tarybos narių. Prieš balsavimą meras Vytas Bujanauskas mėgino pagrįsti, jog nėra prasmės vilkinti posėdžio laiką ir svarstyti klausimą, už kurio pašalinimą iš darbotvarkės pasisakė tiek politikų. Opozicijos atstovė Rima Zablackienė taip pat bandė apginti sprendimo projektą pateikusių Tarybos narių poziciją, argumentuodama, jog projektas buvo parengtas ir pateiktas laiku, laikantis visų teisinių reikalavimų, o neeilinis posėdis sušauktas tik dėl šio klausimo. Anot jos, dalis Tarybos narių, jau rytą išsižadėję savo parašų už direktoriaus nušalinimą ir pasirašę už klausimo išbraukimą, turi galimybę apsispręsti slapto balsavimo metu. Juozas Krikštolaitis paklausė mero, ar jis prisiima atsakomybę už savo sprendimą, nes opozicija esą žada imtis tolimesnių veiksmų. Tarybos narė Loreta Jakinevičienė tą patį klausimą uždavė Savivaldybės juristei, paaiškinusiai, jog tokios sąvokos, kaip neeilinis Tarybos posėdis, reglamente nėra, o Taryba turi teisę balsuoti už klausimo išbraukimą. Užtrukusią diskusiją, kurios metu politikai nevengė apsisvaidymų kandžiomis replikomis ir pajuokavimais, nutraukė mero siūlymas balsuoti. Įsiplieskęs priešiškumas atsispindėjo ir balsuojant už visą darbotvarkę. Už ją balsavo 15 Tarybos narių, 10 darbotvarkės nepalaikė.
Nenurimus vienomis aistroms, kilo dar karštesnės, kai meras į mero pavaduotojo postą pasiūlė skirti socialdemokratų sąjungos ir „Keturių“ frakcijos atstovą Egidijų Visocką. Kandidatui teko atremti nemažai priekaištų ir replikų dėl pasitraukimo iš frakcijos, koalicijos, klausimų šiukšlių, švietimo ir sporto temomis. L. Jakinevičienė klausė, ar pareikšdamas norą išeiti iš frakcijos, kuriai anksčiau kartu priklausė, ir motyvuodamas jį nuomonių su valdančiąja dauguma išsiskyrimu rajono sporto politikos klausimais, jis ir toliau laikysis savo pozicijos, t. y. nepritars Prienų krepšinio klubo finansavimui. M. Butkevičiui, J. Vilioniui rūpėjo išgirsti: kaip kandidatas taip greit sugebėjo persiorientuoti į kitą stovyklą? Ar grįždamas į tą pačią daugumą, iš kurios buvo pasitraukęs, jis nelipa ant to paties grėblio? Ar eidamas į daugumą pataikaus ir balsuos, kaip liepia ir kaip daro esą dauguma koalicijos narių? Ar jo pasirinkimas buvo suderintas su sąžine ir ar žada palaikyti opoziciją, kuri kels klausimą dėl VšĮ „Prienų sporto ir pramogų arena“ panaikinimo? „Jūs puikiai žinot šitą situaciją. Liaudis sako: žuvis genda nuo galvos. O ši „žuvis“ labai stipriai sugedus“, – teigė M. Butkevičius.
Nuspręsdamas priimti siūlomą politinį postą kandidatas neslėpė svarstęs ir dvejojęs, tačiau sakė einantis dirbti tikėdamasis visų Tarybos narių palaikymo ir pasitikėjimo, o tai, kaip žada susitvarkyti su pareigomis, turėtų parodyti darbai.
Opozicijos lyderė R. Zablackienė pažėrė visą pluoštą kaltinimų kandidatui: „Pirmiausia jūs buvote valdančiojoje daugumoje nuo pat pradžių, tačiau nepasitenkinimas ir demonstratyvus vaikščiojimas, pasitraukimas iš frakcijos, iš komiteto pirmininko pareigų, galų gale – iš valdančiosios daugumos, motyvuojant tuo, kad negalima dirbti su dabartiniu liberalcentristų pirmininku, gerbiamu Kederiu, kad neįmanoma dirbti su administracijos direktorium ir kad visų blogųjų scenarijų autorius ir yra tas blogasis Kederys. Ar tas blogasis Kederys staiga tapo geruoju Kederiu, ar įvyko kažkoks apsireiškimas būtent tos kėdės? Ar vicemero kėdės kliedesys viską ištrynė ir pasiliko tik kėdė ir didysis noras dirbti rajono labui?“ (kalba netaisyta – aut.)
„Visada turime teisę ir pareigą dirbti ir padaryti kažką rajono labui. Aš manau, kad mums tai pasiseks“, – reaguodamas į R. Zablackienės pasisakymą teigė E. Visockas.
Klausimų turėjo ir daugiau opozicijos atstovų. Vytautas Martinaitis teiravosi, kodėl kartu su kitais valdančiosios daugumos nariais pasirašydamas už klausimo dėl administracijos direktoriaus atleidimo iš pareigų išbraukimą iš darbotvarkės, kandidatas taip greit pakeitė nuomonę ir kokių veiksmų jis žada imtis tapęs vicemeru. „Administracijos direktorius dirba Tarybos pavestus darbus. Tikiuosi, kad mes jam sugebėsime juos pavesi ir jis sugebės įvykdyti darbus laiku ir paaiškindamas, kodėl ir kaip kas vyksta“, – teigė E. Visockas.
Į L. Jakinevičienė prašymą išvardyti nors tris prioritetines darbo sritis pretendentas į vicemerus atsakė esąs įsitikinęs, jog valstybė ir visuomenė priklauso nuo švietimo ir teisingumo, o vicemero pareigos – nuo Tarybos įpareigojimų, todėl esą teksią dirbti visiems. Išsakydamas savo požiūrį į sporto, švietimo ir dabartinės šiukšlių tvarkymo sistemos problemas E. Visockas patikino ir anksčiau laikęsis nuomonės, jog Prienuose sporto centras turėtų būti vienas ir dirbantis, o visų sporto sričių finansavimas – proporcingas pagal atliekamus darbus. Šiukšlių tvarkymo sistema, pasak jo, turi keistis, o mokykloms kaimo vietovėse išlikti būtinos sąlygos yra gyventojai ir vaikai. Tam esą turi būti sukurta skatinanti gyventi kaime atmosfera.
Sunkus uždavinys, bet dar sunkesnis – surasti stebukladarį, kuris pasiūlytų receptą, kaip sukurti politinio padorumo, sąžiningumo, kolegialumo ir pagarbos atmosferą šioje Taryboje. Žaidimai – smagus užsiėmimas. Tik ne politikai, atsakingi už viso rajono gerovės rūmo statymą, turėtų sau leisti jais mėgautis ir smagintis. Per dvejus su puse metų keitėsi ne tik politinių stovyklų ir „palapinių“ draugai – adekvačiai kito visuomenė ir jos narių požiūris į rajono valdymo struktūras. Deja, ne politikų naudai.
