Parodos Sakraliniame muziejuje

Šiuo metu Birštono sakraliniame muziejuje galima aplankyti net tris nepaprastai įdomias parodas. Rugsėjo 12 dieną jų atidaryme dalyvavo visos trys ekspozicijų autorės – tekstilininkė Birutė Sarapienė, origamio ir skiautinių meistrė Liucija Kudžmienė bei keramikė Virginija Zabotkaitė.

Pristatydama viešnias Birštono sakralinio muziejaus vadovė Roma Zajančkauskienė pažymėjo, kad šį kartą svečiuojasi ypatingos menininkės, kurios puikiai išmano rūbų modeliavimo, tautinio kostiumo, tekstilės kūrimo subtilybes, dalyvauja aukšto meninio lygio parodose.

Lietuviškos lėlės keliaus į Japoniją

Prisistatydama Liucija Kudžmienė paminėjo, kad gimė  Dzūkijoje ir kaip dauguma mažų vaikų mėgo piešti. Tais laikais spalvotų pieštukų turėjo ne visi, tad jai gerai sekėsi piešti ir angliukais iš krosnies.

Vėliau baigė S. Žuko dailės technikumą ir įgijo drabužių dizainerės profesiją. Daug metų dirbo meno dirbinių įmonėje „Žilvitis“, Kauno dailės kombinate, kur siuvo ir siuvinėjo tautinius drabužius. Nuo 1985 m. Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno skyriaus narė. Laisvalaikiu visą gyvenimą menininkė kūrė tautinius drabužius ir žaislus iš lino, taip pat lėles, kurias rengdavo tautiniais drabužiais. Pirmąsias skudurines lėles pasiuvo savo anūkei, o vėliau atrado, kad toks mielas žaislas yra mėgstamas ne tik vaikų.

L. Kudžmienės kūriniai buvo eksponuojami parodose Lietuvoje ir užsienyje. Dar 1980 metais Maskvoje, Liaudies pasiekimų parodoje buvo demonstruojamos jos kurtos lino suknelės. Menininkė dalyvavo Taline festivalyje „Mada 1987“, savo dirbinius eksponavo 1988 m. Bialystoke vykusioje lininių drabužių ir papuošalų parodoje. Su linu dirbanti menininkė 1990 m. Kaune madų festivalyje „Baltas lino gyvenimas I“ demonstravo lininius drabužius, o 2004 m. Tytuvėnuose tarptautiniame festivalyje „Linas 2004“ – modelius iš festivalio „Baltas lino gyvenimas II“ kolekcijos. 1988 m. Panevėžio šventėje „Audėjų dienos“ ji pelnė geriausios siuvinėtojos titulą.

Menininkė yra sukūrusi penkis Lietuvos regionų tautinius kostiumus, kurie yra atvežti į Birštono sakralinį muziejų. Ši paroda buvo sukurta Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo proga. Kiekvieno regiono vyrą, moterį ir merginą menininkė jau yra papuošusi tautiniais apdarais, tad laikas pagalvoti ir apie šeimos atžalų apdarus. O visas tautinio kostiumo subtilybes reikia išmanyti.

L. Kudžmienė ne tik kuria tautinius kostiumus, juos puošia, siuvinėja, bet jais rengia ir lėles, kuriomis susidomėjo net japonai. Kaip pasakojo kūrėja, vienas neįgalus japonas nori sukurti kilnojamąjį tautinių kostiumų muziejų. Pamatęs Liucijos lėles, jomis susižavėjo ir nori turėti savo kolekcijoje.

Neseniai L. Kudžmienė, be skiautinių siuvimo, atrado naują origamio techniką ir kuria darbus, skirtus meditacijai ir apmąstymams, panašiai kaip mandalas.

„Kurti daugiau pradėjau nuo 1980 metų, kai atsirado laisvo laiko, kai užaugo vaikai ir paaugo anūkai. Juk kūryba – kaip narkotikas, jeigu kuo nors susižavi, jau negali sustoti“, – sakė menininkė, paklausta apie naudojamą origamio techniką.

Tautiniais kostiumais aprengtas lėles perka viso pasaulio lietuviai, į Lietuvą atvykstantys kitų šalių turistai, šventėse pamatę tokius neįprastus žaislus (o gal suvenyrus). L. Kudžmienės lėlės gyvena daugelyje pasaulio vietų.

L. Kudžmienė kartu su kitomis kolegėmis ir tekstilininkėmis dalyvauja sakraliojo meno parodose „Gloria Deo“.

Tekstilės naujovės

Birutė Sarapienė su savo kūrybos paroda Birštone vieši jau antrą kartą. Šį kartą parodos lankytojams menininkė pristato naujus fotografinės tekstilės kūrinius.

B. Sarapinienė  yra profesionali dailininkė tekstilininkė, Lietuvos dailininkų sąjungos bei Tekstilininkų ir dailininkų gildijos narė, taip pat tekstilės grupės „Esame“ dalyvė bei Justino Vienožinskio menų mokyklos docentė, dėstytoja. Jos kūriniai eksponuojami tiek šalyje, tiek užsienyje, surengta daug autorinių  parodų. B. Sarapienė pirmiausia puikiai įvaldė tradicinio gobeleno techniką, o vėliau ėmė ieškoti naujų, netradicinių būdų. Tad šiuo metu kūrėja jau peržengusi tradicinės tekstilės rėmus, jos darbai – naujoviški, netradiciniai, ypač tie, kurie atliekami panaudojant fotografijas.

Birštono sakraliniame muziejuje eksponuojami 23 Birutės darbai. Iš kūrinių, atliktų nauja technika, žvelgia artimų žmonių akys.

„Kaip ir dauguma vaikų, nuo mažens norėjau piešti lėles, karpyti ir jas puošti. Tad ir pasirinkau Juozo Naujalio meno mokykloje studijuoti grafiką, vėliau Dailės institute – tekstilę. Tam pasirinkimui mane paskatino vienoje parodoje matyti puikūs tekstilės darbai“, – pasakojo menininkė.

R. Zajančkauskienė, kalbėdama apie B. Sarapienės darbus, sakė, kad menininkės kūriniai – aukščiausios prabos darbai. Fotografinė tekstilė – tai kažkas nauja, šiuolaikiška ir gražu, pasak R. Zajančkauskienės, galėtų būti rengiami ir edukaciniai užsiėmimai, kurie sudomintų jaunimą imtis tekstilės kūrimo.

Parodos atidaryme tekstilininkė kalbėjo ir apie simbolių kalbą šiuolaikinėje tekstilėje. Juk per meną, tekstilės kūrinius galima mokytis simbolių kalbos. Beje, kaip pažymėjo menininkė, susiduriama su kai kuriais niuansais juos naudojant. Štai kad ir svastika, kuri baltams reiškia laimės simbolį, o kitiems – nėra priimtina ir tapatinama su Hitleriu. Bet visuomenę reikia šviesti, kad ji išmoktų skirti, kas yra tikra, vertinga ir turi tam tikrą meninę vertę.

Keramikos paslapčių mokėsi iš meistrų

Keramikė Virginija Zabotkaitė į Birštoną atvyko birštonietės Teresės Žižienės kvietimu iš Liuksemburgo. Kaip sakė pristatydama savo kūrybą Virginija, ji pirmiau pradėjo piešti, nei kalbėti. O lipdyti pradėjo iš paprasto molio ir, kad būtų gražiau, dirbinius nudažydavo guašu.

„Iš karto norėjau studijuoti dailę, bet pasukau į kalbas. Tačiau keramika šaukė ir reikėjo atsiliepti. Tad nuo 2008 metų pradėjau lipdyti, mokytis pas tikrus meistrus. Liuksemburge gyvena dėstytojas, kuris išmano senovės japonų raku techniką. Man patinka, kai gimsta kūrinys, suteikiantis daug džiaugsmo“, – sakė Virginija.

Virginija dirba trimis technikomis. Jos darbai daugiausia apie gamtą, gyvūnėlius. Į Birštoną keramikė atvežė parodą „Atradimai“, kurioje eksponuojama 23 kūriniai. Kaip pastebėjo R. Zajančkauskienė, gamtos tema jungia ir vienija visas tris parodas, kurios laukia lankytojų.