Nuomonė. Kodėl gyvename taip?
Lietuvoje spalvotas ruduo, kuris kiekvieną mūsų veikia skirtingai. Kas neturi laiko dairytis į šalis, o kas – nuolat įvykių sūkuryje. Rodos, niekas ir nekinta, ramiai keičiasi tik metų laikai. Tačiau kaip po gero grybavimo pasidžiaugiama surinktų grybų gausa ir įvairove, ateina laikas surikiuoti eilėn nuveiktus darbus, dėl kurių ne tik džiaugtis reikia.
Prienuose irgi ruduo. Vieni džiaugiasi labai žemiškais dalykais: soduose prinoko obuoliai, daržuose išaugo puikus derlius. Kiti netveria džiaugsmu, nes jų draugai valdo rajono savivaldybę ir priklauso valdančiajai daugumai. Treti sukandę dantis ieško nišos, pro kurią įkišus pirštą galima bus visam sulįsti ir prisiglausti prie Savivaldybės elito. Parodytas nuolankumas, Tarybos posėdyje ištartas komentaras, kuris patiks valdančiųjų klanui – ir tu šalia.
Rajone ES fondų lėšomis vykdomi projektai kelia nemenką susirūpinimą. Gražėja mūsų gyvenamos vietos, aplinka, tačiau galėčiau drąsiai teigti, kad daugelio projektų įsisavinimo darbai vykdomi neapdairiai, neinformuojant gyventojų, neišklausant jų nuomonės. O kaip Lietuvoje? Jei kuriam iš mūsų teko pasigilinti, kaip kuriami projektai, kaip jie finansuojami bei vykdomi, supratome, kad tai greičiausiai yra didžiulė VERSLO gamykla, kurioje visi turi sau naudos.
Nieko naujo, tačiau Prienų rajono savivaldybei visai neseniai uždegus žalią šviesą kelių iš ES fondo lėšų gautų projektų vykdymui, persigalvota ir suskubta sustabdyti jų vykdymą. Nėra pinigų?! Skaitau vieną rajono tarybos posėdžio dokumentų, kuriame aiškinama, kad įgyvendinus vieną iš projektų savivaldybės gyvavimas tik pablogėtų. Todėl Tarybos posėdžio metu pritarta projekto Veiverių miestelyje (Vaikų dienos centro) sustabdymui. Gal taip būtų ir nenutikę, jei toje vietovėje esančių bendruomenių tarybos, rajono tarybos nariai būtų dėję visas pastangas įrodydami, kad šis projektas reikalingas. Veiveriuose Tarybos posėdžio išvakarėse susirinko keletas tų, kuriems, rodos, svarbu, kad Vaikų dienos centras egzistuotų. Penki Tarybos nariai, dvi miestelio bendruomenių pirmininkės (Daiva Venclovienė, nuolat save vadinanti projektų žinove, ir Virginija Žliobienė, kuri nepatikusiam leidžia sau pasakyti: ,,Prikask liežuvį“, Veiverių miestelio seniūnas Vaclovas Ramanauskas, būrelis seniūnaičių, kurie dažnai į sueigas atbėga net nežinodami darbotvarkės, ūkininkas, asociacijos atstovas. Pažaidus gerus ir labai gerus piliečius, nutarta kreiptis į rajono savivaldybės tarybą su prašymu nestabdyti Vaikų dienos centro darbų. Deja, Tarybos nariams pateiktas prašymas su dvidešimties veiveriečių parašais, neįtikino susirinkusiųjų. Juokingas pasirodė dviejų miestelio bendruomenių pirmininkių noras pagerinti miestelio piliečių gyvenimą. Visiškas veiklos nebuvimas, nesugebėjimas vadovauti bendruomenėms, nekonkretumas, arogantiškumas ir nesiskaitymas su nariais, didelis noras ES fondo lėšų pritraukti ton vietovėn, kur gyvena bendruomenių pirmininkės, leidžia manyti, kad užimami postai – naudos sau paieška.
O kas tos naudos sau nenori! Štai visai neseniai, kaip ir prieš kelis metus, rugsėjo 30 – spalio 4 d. Prienų rajono vietos veiklos grupė (VVG) 28 rajono bendruomenių lyderiams organizavo tarptautinį seminarą „LEADER programa Slovėnijoje ir Vengrijoje: darbo vietų kūrimas, verslumo skatinimas, inovatyvumas“. Seminaro tikslas – pasidalinti kaimo plėtros, LEADER metodo gerosios praktikos pavyzdžiais su Slovėnijos, Kroatijos ir Vengrijos vietos veiklos grupėmis, aptarti naujo 2014-2020 m. programos laikotarpio galimybes. Reikia pasidžiaugti atsirandančia galimybe vadinamiems bendruomenių lyderiams pakeliauti, pasigrožėti, kalnuose pasirinkti vaistažolių, įsigyti tų vietovių gyventojų gaminamų gėrimų. Bet ar visi kelionės verti? Viena vykusi bendruomenės narė išsitarė: ,,Vykstu antrą kartą, bet geriau būčiau nekeliavusi. Čia ponų kelionė – direktoriai, viršininkai, savivaldybės elito atstovai, bendruomenių pirmininkai, Prienų VVG valdybos atstovai ir šiaip draugų draugai…“ Gal visi valdininkai lyderiai? Ir nesvarbu, kaip ir kuo dirba.
,,Dalies bendruomenių veikla kelia didelių abejonių…“ – mano keletas rajono tarybos narių. ,,Yra seniūnijų bendruomenių draugiškų, o pirmininkų veiklių. Tikrų lyderių. Yra tokių, kurios susikūrė tik dėl pinigų,“ – drąsiai apie bendruomenių darbus atsiliepia viena iš rajono piliečių.
Ir nieko čia nepadarysi. Tokia tvarka, tokios galimybės.
Dažnai tenka susitikti su rajono gyventojais. Daugelis pasimetę. Dirbantieji švietimo įstaigose pateikia tokių neįtikėtinų istorijų, jog negali patikėti, kad gyvename XXI amžiuje. Medicinos darbuotojai su baime stebi dabartinio sveikatos ministro nuotaikas. Verslininkai sprendžia dilemą: ,,Būti ar nebūti“. Net tie, kurie gauna socialines pašalpas, turi savų rūpesčių ir bėdų. Po lapkričio 1-osios visos biudžetinės įstaigos Savivaldybei privalės pristatyti informaciją, kaip taupo.
Dar vasarą Prienuose turėjo būti pradėta statyti biokatilinė. Deja, liko tik gražus miražas. Kalbama, kad „nepavykę“ viešųjų pirkimų konkursai nulėmė, kad šiais metais gyventojai privalės plačiau atverti pinigines. O rajono savivaldybės administracijos direktorius Algis Marcinkevičius džiaugiasi, kad šilumos kaina rajone jau ne rekordinė, bet penkta nuo galo. Rajone vis dar mokestis už vandenį, atliekų surinkimą yra didelis. ,,Individualių namų savininkai gavę mėlynos spalvos konteinerius, į kuriuos privalo dėti perdirbimui tinkamas antrines žaliavas. Gyventojai turi rūšiuoti. Už šį darbą niekas nemoka. Ir jokių nuolaidų. Ir mokestis už atliekų išvežimą nesumažėjo,“ – piktinasi rajono gyventojai.
Stebina ir liūdina daugelis dalykų. Kad ir valdančiųjų bei opozicijos naujas darinys ,,Spaudos konferencijos“. Valdančiųjų spaudos konferencijos metu rajono meras Vytas Bujanauskas pasidžiaugė, kad Prienuose vykdydami investicinius projektus bandė „žmonėms pagerinti gyvenimo sąlygas“, t. y. mieste pastatytos kelios autobuso stotelės. Jei patiks – bus daugiau. O tiems, kurie gyvena provincijoje, kas? Jiems atsakymas: ,,Nėra lėšų!” Vis dėlto spaudos konferencijos – puikus sumanymas.Nors Savivaldybė turi didžiąją posėdžių salę, kurioje gyventojai mielai išklausytų pasisakymų ir užduotų klausimų, tačiau nėra prasmės bendrauti su jais gyvai. Taigi jokių pašalinių klausimų!
Lietuvoje begalė susikūrusių nevyriausybinių organizacijų. Daugelio jų tikslas – padėti žmogui. Ko daugiau reikia, kreipkis į jas – padės! Džiugu, kai yra galimybė padėti, bet kartais padėti neįmanoma. Prienuose taip pat dirba keletas asociacijų. Vienos sieka konkretumo, kitos jau ruošiasi rinkimams. Deja, kiekviena ,,vežimą tempia‘‘ į skirtingas puses. Nėra vieningumo, pasitikėjimo, susikalbėjimo.
Ir mes dažniausiai nematome, kas dedasi pašonėje. Nedalyvaujame veiklose, tikimės, kad viskas bus padaryta už mus. Esame bailiai, abejingi, pasyvūs… Kartais negebame suprasti, jog kiekvienas esame vertas, kad su mumis kalbėtųsi, vertintų ir nelaikytų neišmanėliais tie, kuriems kartais paklūstame.
Liūdna, kai supranti daugelį dalykų, deja, rankose neturi jėgos, kuri pasuktų ratą tiesos ir tvarkos, susikalbėjimo link.
Vilija Janulevičienė
