Naujas etapas Lietuvos ūkiams: ką žada žemės ūkio ministerija?

Spalio 21 d. Prienuose vykusioje konferencijoje dalyvavo žemės ūkio ministras Andrius Palionis, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos atstovai bei kiti svarbūs sektoriaus institucijų nariai. Susitikimo metu buvo aptarta dabartinė Lietuvos žemės ūkio situacija, pagrindiniai iššūkiai, biudžeto formavimo principai ir galimi sprendimai siekiant sustiprinti šį strateginį sektorių.

Opiausias ūkininkų keliamas klausimas – finansai. Ministras Andrius Palionis savo kalbą pradėjo akcentuodamas konvergencijos temą – pagrindinis ministerijos tikslas yra pasiekti, kad tiesioginių išmokų lygis Lietuvos ūkininkams būtų suvienodintas su kitų Europos Sąjungos valstybių žemdirbiais. Keičiantis Europos Komisijos finansavimo principams, tikėtina, kad pagal Nacionalinės pažangos planą (NRP), kuris šiuo metu yra valdomas Finansų ministerijos, atsivers galimybės žemės ūkiui pretenduoti į sanglaudos fondus, kuriuose iki šiol daugiausia finansuojamos švietimo bei socialinės infrastruktūros iniciatyvos.

Ministras taip pat minėjo, kad bazinė išmoka siektų apie 130–240 eurų už hektarą, tačiau bus įvedami nauji terminai – „jaunas ūkis“, „mišrūs ūkiai“, taip pat papildomos galimybės paramai ūkininkaujančioms moterims. Smulkiesiems ūkiams planuojama suteikti daugiau lankstumo, t. y. tikėtina, kad valstybės narės galės pačios nustatyti papildomų išmokų modelį, o kai kuriais atvejais net nereikės deklaruoti visų duomenų.

Svarstoma ir galimybė supaprastinti ūkio perleidimą – tėvai galėtų lengviau perduoti ūkius vaikams, kad šie gautų finansinę paramą ir galėtų modernizuoti ūkį be perteklinės administracinės naštos. Planuojama, kad parama jauniesiems ūkininkams įsikūrimui nuo 2028 metų galėtų siekti iki 300 tūkst. eurų.

Ministras pažymėjo, kad vis dar vyksta intensyvios derybos dėl finansų perskirstymo, ypač siekiant padidinti galimybes Lietuvos ūkininkams greičiau pasiekti paramą. Jis taip pat nuramino, kad 2024 metų pavasarį patirtų šalnų nuostolių kompensacijos pradėtos mokėti ir procesas toliau juda.

Pasak ministro, žemės ūkio sektorius yra strategiškai svarbus regioninei plėtrai, todėl valstybės prioritetas – išlaikyti atsinaujinantį ir socialiai atsakingą ūkininkavimą. Siekiama mažinti perteklinę biurokratiją, skaitmenizuoti procesus ir suteikti daugiau lankstumo tiems, kurie nori plėsti ar modernizuoti savo ūkius.