Laukiama neblogo derliaus
Artėja Oninės, viena svarbiausių vasaros švenčių, po kurios prasideda tikroji javapjūtė. Jau geltonuoja pasėliai, linksta sunkios, subrandinusios grūdus varpos. Žemdirbiai džiaugiasi apžvelgdami savo javų plotus: bus neblogas derlius, kad tik dangus nepagailėtų giedros. Apie tai, kuo ypatingi šie metai, kokios prasidedančios javapjūtės prognozės, kalbuosi su UAB „Lytagros prekyba“ agronomu-konsultantu Aleksandru Lugausku.
Šiemet pavasaris vėlavo, žiema ilgai nenorėjo užleisti pozicijų. Tad ir pirmieji lauko darbai šiek tiek užsitęsė. Bet atrodo, kad laikas klaidą ištaisė, kas buvo pasėta ar pasodinta, užaugo ir jau subrendo.
– Vėlyvas pavasaris turėjo įtakos ne tik pavasarinių darbų pradžiai, bet ir žieminėms kultūroms. Netrukus prasidėjo sausra, ir žieminiai javai buvo nusilpę nuo ilgo ramybės periodo. Paprastai kviečiai duoda 4-5 atžalas, o šiemet išleido tik 2-3, tad ir javų plotai retesni. Tai žiemojimo, šalto pavasario ir sausros pasekmė. Tačiau jeigu kvadratiniame metre mažiau augalų, dar nereiškia, kad 1000 grūdų svoris bus ženkliai mažesnis. Grūdų stambumas priklauso nuo to, kokios buvo gamtinės sąlygos žydėjimo ir vaisiaus užmezgimo metu. O šį pavasarį tuo laiku pakako drėgmės ir šilumos. Retesnių augalų grūdai gali būti stambesni, kas iš dalies ir kompensuoja nuostolį. Remiantis paskaičiavimais ir stebėjimais prognozuojama, kad šiemet derlius bus nemažas, nors gal kiek ir mažesnis už pernykštį, – sakė A. Lugauskas.
Pasak patyrusio agronomo, šiemet prasčiau peržiemojo ir žieminiai kvietrugiai, tad ūkininkams ruošiantis sėjai labai svarbu pasirinkti veislę, atsparią žiemojimui. Taip pat į derliaus rodiklius įeina ir savalaikis fungicidų panaudojimas pasėliuose. Mažesnių ūkių savininkai arba pavieniai kaimo žmonės, kurie augina mažesnius javų plotus ir turi mažiau patirties, per mažai stebi pasėlius, ne visi pažįsta piktžoles, todėl naudoja ne tokius herbicidus, kokius reikia.
Kaip pastebėjo A. Lugauskas, reikia žinoti 2 dalykus: klausti ir klausyti konsultanto nurodymų arba pačiam domėtis ir pažinti piktžoles.
Vasarinai kviečiai, pagal daugelio metų stebėjimo rodiklius, šiemet yra vieni iš gražiausių. Nors dažnai jie duoda mažesnį derlių negu žieminiai, bet šiais metais gali juos ir pasivyti.
Vasarinių miežių mūsų laukuose auginama mažiau, daugiau auginama žieminių veislių. Miežiai daugiausia naudojami tik pašarui, be to, jų supirkimo kaina daug mažesnė, tai apsprendžia ir auginimo plotus.
Kalbėdamas apie žieminius rapsus agronomas pastebėjo, kad jie peržiemojo gana neblogai, jei buvo parinktos atitinkamos veislės. Įtakos turėjo ir žemės dirbimas. Prastai įdirbtoje dirvoje kai kur teko atsėti.
Be to, A. Lugauskas priminė, kad atsiranda insekticidams atsparių rapsų kenkėjų, o tuos, kurie buvo efektyvūs, ES uždraudė naudoti. Kai kurie ūkininkai jau pradėjo žieminių rapsų derliaus nuėmimo darbus. Galutiniai rezultatai paaiškės, kai derlius bus nuimtas, tačiau jau galima daryti prielaidą, kad šiemet jis bus kiek mažesnis negu pernai.
Anot A. Lugausko, gražiai atrodo vasarinių rapsų plotai. Tiesa, vien laiku trūko drėgmės, bet vėliau atsigavo ir susivienodino. Auginant rapsus svarbu laikytis technologijos reikalavimų.
Pats agronomas-konsultantas, turėdamas pakankamai darbo patirties agronomijos srityje, atlieka bandymus augindamas kukurūzus. Ir rezultatai labai akivaizdūs – augalai dideli, brandina dideles burbuoles. Tarybiniais laikais daugelio ūkių laukuose buvo auginami kukurūzai žaliam pašarui, o taip pat silosui. Dabar jų plotai ženkliai sumažėję, nes, kaip pastebėjo pašnekovas, brangi jų auginimo technologija. Tačiau jau pradeda auginti sėklai kukurūzus Šilavoto žemės ūkio bendrovė. Gal ūkininkai susidomės, jeigu bus mokama gera kaina už jų grūdus. O sąlygos augti pas mus tinkamos.
Prasideda derliaus nuėmimas, prasideda ir supirkimas. Tik šiais metais supirkėjai moka mažesnę kainą už toną negu praėjusiais. Už žieminių kviečių ekstra klasės toną mokama 615 Lt, o 2012 metais buvo 700 Lt. Labiausiai sumažėjo rapsų kaina: nuo 1000-1500 Lt už toną nukrito iki 600 Lt. Kainos mažėjimą sąlygoja tokių didžiųjų tiekėjų, kaip Rusija, Amerika, Kinija, Argentina, grūdų pasiūla. Jeigu praeitais metais ten dalis derliaus žuvo, tai dabar jų rinkos perpildytos.
Kaip sakė A. Lugauskas, daugiau ar mažiau mokės, bet žemdirbiai vis tiek sės ir augins, nesvarbu, kokiom sąnaudom, nes tai jų pagrindinis pragyvenimo šaltinis ir darbo vieta. Gal tik atidžiau rinksis veisles ar augalų rūšis.
– Javapjūtė įsibėgės nuo Oninių ir tęsis iki rugpjūčio vidurio, jeigu bus tinkamos oro sąlygos. Į dangų mažiau žiūri tie, kurie turi džiovyklas. Žemės ūkis tokia veiklos sritis, kur nemažai lemia ne tik veislės, technologijos, bet ir gamtos sąlygos. Tuo ir skiriasi gamyba po atviru dangumi, – sakė A. Lugauskas.
UAB „Lytagros prekyba“, įsikūrusi Strielčiuose, taip pat superka grūdus. Pasak agronomo-konsultanto, jų siūloma kaina yra ne žemesnė negu kitų supirkėjų, o gal net ir aukštesnė, nes jie nesinaudoja tarpininkų paslaugomis.
Stasė Asipavičienė
