Kovoje su smurtu – švietimas ir stereotipų laužymas
Gruodžio 10 dieną baigėsi tarptautinė socialinė akcija „16 aktyvumo dienų prieš smurtą prieš moteris“. Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos pareigūnai, prisidėdami prie tarptautinės socialinės akcijos, surengė apvalaus stalo diskusiją. Diskusijos metu paaiškėjo, kad dažniausia smurto artimoje aplinkoje priežastis – alkoholis. Pagrindinės priemonės, kurios galėtų turėti įtakos smurto mažinimui – visuomenės švietimas, susijęs su nepakantumo smurtui ugdymu, bei konkrečios kontrolės priežiūros priemonės socialiai pažeidžiamų šeimų atžvilgiu.
Diskusijoje dalyvavo Prienų rajono Policijos komisariato viršininkas Dainius Janavičius, Birštono policijos komisariato viršininkas Rolandas Stiklius, Prienų rajono apylinkės teismo teisėja, laikinai einanti teismo pirmininko pareigas Loreta Radzevičienė, Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras Mindaugas Povilanskas, Kauno moterų draugijos projektų vadovė Vilija Žukauskaitė, Prienų pedagoginės psichologinės tarnybos socialinė pedagogė ekspertė Dalė Daiva Gasparavičiūtė, socialiniai partneriai Prienų socialinių paslaugų centro socialiniai darbuotojai.
2011 m. gruodį įsigaliojęs įstatymas, kuriuo siekiama apginti smurtą artimoje aplinkoje patyrusius asmenis, yra pakankamai griežtas sankcijomis bei priežiūra, tačiau smurtautojams tai nė motais. Žiūrint į Prienų rajono statistiką, skaičiai ir faktai apie augančius smurto atvejus verčia susimąstyti ne tik įstatymo sergėtojus, bet ir visuomenę. Prienų r. PK viršininkas D Janavičius teigė, kad 2013 metais per 11 mėnesių pradėti 132 ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje (beveik 20 proc. visų nusikalstamų veikų). Tuo tarpu per tą patį 2012 m. laikotarpį tokių tyrimų buvo pradėta perpus mažiau, t.y. 67 ikiteisminiai tyrimai.
Smurto atvejais Prienų rajonas apskrityje pirmauja
Alytaus apskrities VPK aptarnaujamose teritorijose Prienų rajono savivaldybė šio pobūdžio nusikalstamose veikose, deja, taip pat yra pirmaujanti. Druskininkuose tokių veikų užregistruota tik 16, Lazdijų rajone – 64, Varėnos rajone – 45, o Prienų rajonas, turintis apie 28–29 tūkst. gyventojų, atsilieka vos 15 nusikalstamų veikų nuo Alytaus miesto ir rajono, kur gyvena per 80 tūkst. gyventojų.
Pasak D. Janavičiaus, tiek Smurto artimoje aplinkoje įstatymas, tiek Policijos generalinis komisaras patvirtinto aprašo tvarka nustato pakankamai imperatyvų policijos kišimąsi, nustačius smurto artimoje aplinkoje faktus. Policija reaguoja nedelsiant, su smurto apraiškomis ir veikomis nėra taikstomasi, o įstatyme aprašytos bausmės yra pakankamai solidžios: nustačius smurto atvejį, įstatymas įpareigoja smurtaujančio asmens sulaikymą 48 valandoms. Nepaisant to, pasitaiko atvejų, kad smurtas kartojasi ir antrą, ir penktą kartą prieš tą patį asmenį. „Kyla klausimas, ką daryti, kad auka būtų atspari, nenutylėtų, neslėptų tokių veikų?“ – klausė komisaras. Policijos pareigūnai, teigė jis, ne kartą analizavo ir smurtautojo, ir pačios aukos elgesį. Deja, nors ir informuota apie psichosocialinę pagalbą galinčias suteikti struktūras, auka pasirenka geriau keisti gyvenamąją aplinką, nei priimti siūlomą pagalbą, o po to „prisivilioti“ tą patį smurtautoją į naująją vietą, kurioje smurtas ir vėl kartojasi.
Prienų r. PK pareigūnams, pabrėžė D. Janavičius, pavyksta ištirti 95 proc. smurto artimoje aplinkoje veikų. Taikant supaprastintą ir pagreitintą procesą, ištirta beveik 70 proc. veikų – kaltininkas labai greit sulaukia bausmės ir poveikio. Deja, ir tai nestabdo smurtautojų. Įvairiuose susitikimuose seniūnijose buvo plačiai kalbėta apie tai, kaip baigiasi, kai vyras leidžia sau smurtauti, kas tai yra teistumas ir jo pasekmės pačiam smurtautojui bei jo vaikams ateityje. Šios temos nuolat sulaukia daug diskusijų, tačiau kol kas situacija į gerąją pusę nesikeičia. Pastebėta, kad smurto artimoje aplinkoje atvejų padaugėja tarp mėnesio 2 ir 10 d., kai mokamos socialinės išmokos, pašalpos. Šios veikos dominuoja socialiai silpnose šeimose, su kuriomis tiesiogiai dirba socialiniai darbuotojai.
Smurtautojai linkę nusikalsti ne vieną kartą
Prienų r. PK viršininko teigimu, tiek policijai, tiek kitoms bendradarbiaujančioms tarpžinybinėms struktūroms kyla klausimas, kaip pažaboti šiuos procesus. Kadangi net 90 proc. tokių veikų padaro neblaivūs asmenys, reikėtų galvoti apie tai, kad valstybės skiriamos lėšos žmonėms pragyventi nevirstų alkoholiu. Šiais metais nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjo 12 vyrų, 86 moterys ir 15 vaikų. „Vaikai kitą kartą nukenčia netiesiogiai – kaip matę, buvę toje aplinkoje, kurioje buvo smurtaujama, tačiau reikėtų nepamiršti, kad tokios sąlygos ir vaizdai turi įtakos tolimesnei vaiko raidai ir jo kaip suaugusiojo gyvenimui. Tarp įtariamųjų, smurtavusių prieš sutuoktinius, tėvus ir artimuosius, šiuo metu yra 95 vyrai, 7 moterys ir vienas nepilnametis. Budėtojų dalyje yra visi smurtautojų sąrašai, todėl pareigūnai kuo greičiau skuba į pagalbą, kol neįvyko dar skaudesnė nelaimė. Paskirti pareigūnai betarpiškai ikiteisminio tyrimo metu ir iki tol, kol paskiriama bausmė, prižiūri ir stebi teisės pažeidėjus, kiek įmanoma stengiasi bendrauti su auka, prašo jos pranešti, jeigu bet kokios laikinosios apsaugos priemonės yra pažeidžiamos. Deja, 12 asmenų buvo patraukti atsakomybėn už teismo įpareigojimų arba laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą, nepaisant to, kad jau buvo sulaikyti 48 val. už smurtavimą ir susilaukė bausmės“, – pasakojo komisaras.
Birštono PK viršininko R. Stikliaus teigimu, Birštono aptarnaujamoje teritorijoje padėtis ir tendencijos panašios. Pernai buvo užregistruota 8 veikos, susijusios su smurtu artimoje aplinkoje, šiais metais – 13, tai sudaro irgi 20 proc. visų nusikalstamų veikų. Dažniausiai taip pat nukenčia moterys (šiais metais jų buvo 10), taip pat 2 vyrai ir vienas vaikas.
Su ta pačia problema susiduria Kauno moterų draugija. Girdėdama, kiek daug yra smurto atvejų, KMD atstovė V. Žukauskaitė apgailestavo, kad informacija apie aukas ir pačios aukos dažniausiai Specializuoto pagalbos centro nepasiekia. „Ypač tada, kai smurtas kartojasi, mūsų pareiga išgelbėti auką iš smurto rato. Mes teikiame psichologinę, teisinę pagalbą. Šeimos teisės srityje besispecializuojantis advokatas padeda moterims spręsti teisinius klausimus, o konsultantas susisiekia su auka, išsiaiškina jos situaciją telefonu, pasiūlo kompleksinę pagalbą, bendrauja toliau. Kadangi ir artimoje aplinkoje daug moterų patiria seksualinį smurtą, SPC specialistai pasiruošę suteikti pagalbą ir seksualinio smurto aukoms“, – pasakojo V. Žukauskaitė. Apgailestaudama, kad iš Prienų gaunama vidutiniškai tik po du pranešimus per mėnesį, KMD atstovė kreipėsi į policijos pareigūnus su prašymu informuoti smurto aukas apie galimybę gauti Specializuoto pagalbos centro pagalbą tiek užfiksavus smurto atvejus, tiek vėliau, praėjus kuriam laikui.
Jeigu moteris ryžtasi išeiti iš smurtinės aplinkos, Centro specialistai turi galimybę suteikti pagalbą atvykę į vietą. Pasak V. Žukauskaitės, auka ne visada teisingai streso būsenoje interpretuoja pasiūlymą, kad duomenys apie ją būtų perduoti į Specializuotos pagalbos centrą. Dažniausiai prieštarauja kaimo vietovėse gyvenančios moterys, nes prieš tai smurtautojo būna įbaugintos arba jo pagaili, bijo tapti ekonomiškai pažeidžiamos, prarasti pagalbininką ūkyje. Dažnai moterys nepriima psichologo pagalbos baimindamosi netekti vaikų. Dėl savo teisinių galimybių nežinojimo, informacijos stokos smurtą patyrusios moterys tarsi pasiduoda uždaram ratui. „Tačiau yra nemažai sėkmingų atvejų, kai smurto aukos pasiryžta nutraukti ryšius su smurtautoju“, – pabrėžė KMD projektų vadovė.
Tarp etinių dilemų ir įstatymų
Smurto artimoje aplinkoje problema reikalauja koordinuoti įvairių sričių specialistų pastangas. Intervencijos esminis sėkmės veiksnys – tarpžinybinis bendradarbiavimas ir įvairių specialistų pastangų koordinavimas. Tačiau kovojant su smurtu ir teikiant kompleksinę pagalbą smurto aukoms iškyla tiek etinės, tiek teisinės dilemos. Diskusijoje dalyvavę socialiniai darbuotojai teigė dažnai nežinantys apie įvykusį smurtą, kad teismo nutartimi smurtautojas negali artintis prie aukos, nes jų niekas apie tai neinformuoja. Tais atvejais, kai smurto atvejis nustatomas, smurto aukos dažniausiai atsisako siūlomos psichologinės ir kitokios pagalbos, nors socialiniai darbuotojai sako ją pasiūlantys. Tam tikro sprendimo priėmimą riboja tiek teisiniai aspektai, tiek etikos kodeksas, kalbantis apie asmens teisę į konfidencialumą.
Policijos vadovas D. Janavičius sutiko, kad jeigu auka nesutinka ir nenori priimti kompleksinės specializuotos pagalbos, policijos pareigūnai neturi teisės duomenų perduoti Specializuotos pagalbos centrui. „Norint išbristi iš šio rato, reikia daugiau viešumo, informacijos sklaidos, nes smurtautoją pakeisti sankcijomis, įstatymo tvarka yra labai sudėtinga. Švietimas, informacijos sklaida turi būti gausesnė – kito kelio kol kas nėra“, – teigė D. Janavičius.
Prienų PPT socialinė pedagogė ekspertė D. D. Gasparavičiūtė pasakojo, kad Prienų PPT yra parengusi projektus, kaip spręsti šeimų problemas, tačiau šeimų dėmesio nesulaukė. Nepadeda net ir tai, kad informacija buvo paskleista po seniūnijas, kad teismo spendimu asmenys įpareigoti lankyti tėvystės įgūdžių formavimo užsiėmimus, kad realios psichologinės pagalbos užsiėmimų pavadinimas „įvilktas“ į pavadinimą „Sėkmingos tėvystės įgūdžių formavimas“, kad sudarytos sąlygos tėvams rinktis po darbo valandų. PPT atstovės nuomone, tai „mažo miestelio sindromas“, kada visi viską žino: kur eini ir ko eini.
Prienų teismo teisėja L. Radzevičienė pasakojo, kad teismo praktikoje susiduriama su dviem smurto situacijomis: vienoje smurtautojai – potencialūs nusikaltėliai, kitoje (dauguma atvejų) – išprovokuotas smurtas. Reti atvejai, kad smurtas kiltų nevartojus alkoholio. Pasak teisėjos, smurtui turi įtakos žmonių išsilavinimas, mentalitetas, supratimas, todėl daugeliu atvejų tai būna socialinės rizikos šeimos. Dauguma tyrimų pradedami pagal šeima lankančių socialinių darbuotojų papasakotus atvejus, vaikų pasakojimus, kad tėtis smurtavo, grasino, metė peilį ir pan. Teismas priima nutartį, įpareigoja smurtautoją išsikelti iš gyvenamosios aplinkos, taiko kitas sankcijas ir priemones. Kai byla patenka į teismą pagreitinto proceso tvarka, teismas skiria bausmę. Viena iš priemonių yra siūlymas gydytis nuo alkoholizmo, o beveik visais atvejais taikomos baudžiamojo proceso nuostatos – nuteisto asmens įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, trunkančiose apie 4 mėn. Tačiau L. Radzevičienė pabrėžė, kad iki tol, kol byla pasiekia teismą, smurtautojas ir auka dažnai susitaiko. Smurto kartojimuisi turi įtakos suvokimas, požiūris į bausmę, nes vieniems bausmė daro įtaką, kitiems ne. Pirmą kartą atidėjus bausmę, smurtas kartojasi. „Dažnai taip elgiasi bedarbiai, vartojantys alkoholį. Savišvietos reikėtų pačiam žmogui, jo suvokimui ir elgsenos koordinavimui, nes kiekvienas savaip supranta konflikto sprendimo būdą, jėgos demonstravimą. Baisiausia, kai smurtas naudojamas vaikų atžvilgiu, kai yra tėvų, kurie vaikus kelia naktį, apipila vandeniu, tampo už plaukų. Mamos negina savo vaikų. Tai žiaurūs atvejai, turintys įtakos vaiko pasaulėžiūros formavimuisi. Tokia situacija tęsiasi ne vienerius metus, nes tai yra šeimos gyvenimo būdas. Tokia realybė“, – apgailestavo teisėja.
Prienų prokuroras M. Povilanskas atkreipė dėmesį, kad nėra atvejų, jog už smurtą smurtautojas sėdėtų iki gyvos galvos. Gali būti nuteisiamas daugiausiai iki kelių metų, tačiau grįš ten pat, iš kur atėjo. Jo nuomone, kriminalizuotas veikų vertinimas iš esmės įtakos neturi, jei žmonės nenorės patys pasikeisti. Prokuroras teigė palaikantis policijos pareigūnų išsakytą poziciją, kad be nukentėjusio nuo smurto asmens sutikimo Specializuotas pagalbos centras negali būti informuotas, nes tai būtų kitų teisės aktų pažeidimai, kurie gali sukelti tam tikras pasekmes. „Jeigu nukentėjęs asmuo nori kokios nors pagalbos, jam policijos pareigūnai išaiškina visą situaciją“, – pabrėžė M. Povilanskas. Tačiau iš prokuratūros ir teismų praktikos žinoma, jog dažnai į smurto situacijas patenka poros, kurios beprotiškai vienas kitą myli, todėl vieną dieną auka kaltina smurtautoją, o kitą dieną prašo palikti šeimą ramybėje ir nesikišti į šeimos gyvenimą.
KMD atstovės V. Žukauskaitės nuomone, nė viena auka, netgi su nukrypimais, nenori taikstytis su smurtu. Ji sutiko su D. Janavičiaus pastebėjimu, kad kovoje su smurtu artimoje aplinkoje reikalingas švietimas ir stereotipų laužymas valstybėje. Anot V. Žukauskaitės, reikia nepamiršti, jog tai dažniausiai yra rizikos šeimos, „matomos“ šeimos, tačiau yra labai daug tokių smurto aukų, kurios tyli. Specializuoto pagalbos centro specialistai norėtų, kad kreiptųsi ne tik tos „matomos“ šeimos, bet ir vidutinės arba aukšto intelektualinio ar finansinio lygio šeimos. Taip pat ji pabrėžė, jog apie smurto atvejus šeimose, turinčiose vaikų, visais atvejais turėtų būti informuojami Vaiko teisių apsaugos specialistai.
Apskrito stalo dalyviai palietė ir psichologinio smurto atvejus, kuriuos, anot prokuroro M. Povilansko, įrodyti yra labai sunku dėl psichinės sveikatos sutrikdymo masto. „Jeigu medikai neturi duomenų, kad nukentėjęs asmuo kreipėsi į specialistą, paprastai tokie sužalojimai kitais būdais nenustatomi. Niekas nevertins jūsų parodymų, kad susipykote su kaimyne ir dabar labai blogai jaučiatės. Yra pavyzdžių ir mokykloje, kai vaikas eina pas psichologą, kalbasi dėl terorizavimo. Tačiau psichologiniam smurtautojui nuteisti nepakanka žodinio paaiškinimo“, – teigė prokuroras.
Per vieną dieną niekas pasikeis
Pabrėždamas, kad reikia laiko stereotipams pakeisti, komisaras D. Janavičius siūlė daugiau laiko ir jėgų skirti prevencijai. Jis kreipėsi į socialinius partnerius prašydamas plačiau paskleisti informaciją apie Specializuoto pagalbos centro siūlomą pagalbą smurto aukoms bei informuoti apie šią pagalbą pačias smurto aukas. „Būtina aktyviau kontroliuoti socialiai pažeidžiamas šeimas, kurios gauna valstybės socialinę paramą“, – pabrėžė policijos vadovas.
Baigiantis apskrito stalo diskusijai, D. Janavičius padėkojo teismams ir prokuratūrai už efektyvų darbą ir bendradarbiavimą. „Dėl smurto artimoje aplinkoje atvejų vos ne kiekvieną savaitgalį keliamas teisėjas, kuris skiria vienokias ar kitokias laikinosios apsaugos priemones. Praktiškai nėra savaitgalio, kad su tuo nesusidurtų visa sistema – nuo policijos pareigūnų iki teismų“, – pabrėžė komisaras.
Bet koks smurtas – psichologinis ar fizinis – yra netoleruotinas. Ne tik socialiniai darbuotojai, bet ir seniūnijų darbuotojai, kaimynai, gydytojai, kunigai, pedagogai, būrelių, klubų vadovai ir kiti žmonės, kasdien susiduriantys savo darbe su vaikais ir šeimomis, turi turėti pakankamai žinių, kad galėtų identifikuoti šeimą, kuriai reikia pagalbos.
Atsakingi pareigūnai, kurie konsultuoja asmenis apsaugos nuo smurto klausimais: Alytaus aps. VPK Prienų r. PK – Kęstutis Loda, tel. 8-319-62164, 8-610-29007, Birštono PK – Milda Vokietaitytė, tel. 8-319-65542, 8-61476170.
Roma Sinkevičiūtė
