„Ką daryti, kad vaikai norėtų skaityti knygas?

Lapkričio 4 dieną Birštono viešojoje bibliotekoje vyko skaitymo skatinimo projekto „Kai man liūdna ar smagu – su knyga aš gyvenu“ renginys, klubo „Mama, mažylis ir knyga“ narių susitikimas su Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologe-psichoterapeute Vita Čioraitiene.

Vaikai neskaito knygų

Pasikalbėti ir pasidalinti patirtimi bei mintimis susirinko nemažas būrelis mamų ir vienas tėtis. Beje, vyriškis ir buvo labiausiai susirūpinęs, kad dešimtmetis sūnus nesidomi knygomis ir nemėgsta ne tik pats skaityti, bet ir klausytis skaitomo teksto. Tai iš tikrųjų išskirtinis atvejis, nes daugelis vaikų labai mėgsta, kad jiems būtų skaitomos knygelės, sekamos pasakos, ypač vakare, kai šeima susirenka kartu arba prieš miegą atsigulus į šiltą ir minkštą lovelę.

Taigi, kas vaikams nutinka, kad jie nemėgsta skaityti knygų? Prieš porą ar mažiau dešimtmečių, kai nebuvo tiek daug kitokių užsiėmimų ir laisvalaikio užimtumo, knyga buvo vienintelė pramoga. Tačiau reikia manyti, kad ir dabar, jeigu namuose bus knygų, vaikas matys skaitančius tėvus, anksčiau ar vėliau ir jis pradės domėtis knyga. Tačiau reikia sulaukti to momento.

Kas trukdo skaityti

Vaikų ir jaunimo aptarnavimo skyriaus vedėja Nijolė Raiskienė pastebėjo, kad skaityti gali paskatinti kažkokia knyga, po kurios „užsivedama“ ir pradedama skaityti. Tai gali būti ir visai ne kažkokia ypatinga knyga, o gal paprasčiausi komiksai. Tačiau dažnai būna kažkoks lūžis, kai nusibosta vieni dalykai, o pradeda dominti kiti. Ilgametę patirtį turinti bibliotekininkė gali papasakoti, kaip vaikai pradeda pamėgti knygas. Vienus žavi kelionių aprašymai, fantastiniai kūriniai, mergaites – pasakos, apsakymai, o vėliau ir romanai apie draugystę bei meilę.

Ne paslaptis, kad dabar vaikai mieliau žiūri televizijos filmus, žaidžia įvairius žaidimus internete, o knyga lieka antroje ar net trečioje vietoje. Filmas peržiūrimas greičiau, o knygą gali tekti skaityti kelias dienas. Be to, vaikai yra labai judrūs, ramiai sėdėti ir skaityti knygą jiems yra sunku, jie nesugeba susikaupti. Pasak psichologės, vaikai neskaito ir dėl to, kad per dieną būna pavargę, neturi laiko. Kaip ir suaugusieji – skaitydama knygą mezginio nemegsi ar sriubos nevirsi, o filmą žiūrėti gali…

Kas dar skatina skaityti? Kaip teigė psichologė, dar labai skatina pagyrimai, ypač bibliotekos darbuotojų dėmesys, patarimai ir domėjimasis apie skaitomas knygas. Be to, jeigu vaikas pats neskaito, reikia jam skaityti, bandyti kalbėtis ir diskutuoti apie tai. Tačiau visur reikia laiko, atitinkamo momento ir priėjimo. Vaikai labai nemėgsta to, kas jiems brukama per prievartą, o knyga turi būti malonumas ją paliesti, pajusti kvapą, knygos lapų šnaresį, paslaptį, kuri skleidžiasi puslapis po puslapio.

Versti nereikia, reikia sudominti

Kaip sudominti vaiką skaityti? V. Čioraitienė patarė ir pritarė mamyčių nuomonei, kad nereikia reikalauti ir versti vaiką skaityti. Rezultatas gali būti atvirkštinis.

Diskusijų metu kai kurios mamytės prisipažino, kad ir joms vaikystėje knygų skaitymas nebuvo pats mėgstamiausias užsiėmimas. Supratimas ir noras skaityti atsirado daug vėliau. Iš tikrųjų, kas gi skatina suaugusiuosius skaityti vieną ar kitą knygą – susidomėjimas, smalsumas, malonumas skaityti, naujų patirčių būtinybė. Ir jei vaikas nenori skaityti, vadinasi, nė vienos iš šių emocijų jis nesieja su skaitymu. Sudominti vaiką skaityti – gana ilgas ir nemažai tėvų pastangų reikalaujantis procesas. Jei tėvai neturi laiko skirti šiam procesui, vargu ar pavyks kažko pasiekti. Tokiu atveju, matyt, lieka laukti ir tikėtis, jog viskas pasikeis savaime.

Kažkur teko girdėti ar skaityti, kad žmogui skirtas vienas gyvenimas ir jis nespėja net iš savo klaidų pasimokyti. Skaitant knygas, išgyveni kelių žmonių gyvenimus, supranti, kur jie buvo neteisūs, kur elgėsi negerai ir kaip aš nesielgčiau. Taigi, knyga suteikia dideles galimybes, patirties ir žinių.

Kaip pastebėjo V. Čioraitienė, daugeliu atvejų vaikas nenori garsiai skaityti, nes nelabai sekasi, neturi reikiamų įgūdžių. Ypač vaikus neigiamai veikia pasijuokimas ar kritika. Tačiau jeigu vaikas nesidomi knyga ir skaitymu, reikia bandyti su juo kartu kurti pasakas, žaisti. Per žaidimą, pasakų kūrimą vaikas tapatinasi su veikėjais ir kartais pamėgsta knygą.

Klausimai apie vaikus ir skaitymą

Susirinkusios klubo narės turėjo nemažai klausimų vaikų psichologei-psichiatrei. Pavyzdžiui, buvo įdomu, kaip vakare derinti knygelių ar pasakėlių skaitymą skirtingo amžiaus ir lyties vaikams. Iš tikrųjų atsakymas buvo labai paprastas – berniukui gali paskaityti tėtis, dukrytei – mamytė. O kaip grupėje (darželyje ar mokykloje) skatinti skaitymą, kai vieni vaikai nori skaityti, o kiti stengiasi trukdyti? Kaip sakė V. Čioraitienė, vaikai yra skirtingi, jie asmenybės, todėl ir jų elgesys ar poreikiai skiriasi. Jeigu vaikas dažnai trukdo, taip reikalaudamas sau išskirtinio dėmesio, vadinasi, kažkas jam negerai, jis jaučia dėmesio trūkumą. Kartais blogu elgesiu vaikas stengiasi išprovokuoti mokytojos ar auklėtojos dėmesį. Tokiu atveju geriausia būtų pasikalbėti su vaiku, paklausti, kas negerai, kuo jis norėtų užsiimti. Jeigu skaityti neįdomu, – tegul jis tą veiksmą, apie kurį kiti skaito, suvaidina. „Nėra vieno recepto, kaip vaiką sudominti knyga. Reikia stebėti vaiką nuo mažų dienų šeimoje. Juk tėvai geriausiai pažįsta savo vaikus. Geriausiai veikia tėvų pavyzdys. Anksčiau ar vėliau jis paveiks“, – sakė viešnia.

Susitikimas su vaikų psichologe-psichiatre buvo naudingas, nes moterys gavo nemažai atsakymų, o ir pačios galėjo išsakyti savo nuomones, pastebėjimus, pasidalinti mintimis.