Ikimokyklinio ugdymo paslauga – arčiau šeimos
Šiais metais Lietuvoje pradėtas įgyvendinti ES struktūrinių fondų finansuojamo projekto „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra“ antrasis etapas, kurio tikslas – didinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įvairovę, ypač kaimo gyvenamosiose vietovėse, mažinant socialinę atskirtį, užtikrinant šeimai lanksčias ir kokybiškas šio ugdymo paslaugas bei formas, reikiamą švietimo pagalbą, atsižvelgiant į individualius vaikų ugdymosi poreikius: specialiuosius, kūdikių, socialinės atskirties sąlygomis augančiųjų, gabiųjų, migrantų ir kt. Projektas, kurį vykdo Švietimo aprūpinimo centras, finansuojamas iš valstybės biudžeto ir ES struktūrinių fondų, jam skirta daugiau nei 18 mln. Lt. Projektas bus įgyvendintas per trejus metus visose 60 šalies savivaldybių.
Prienų švietimo centre vykusioje Švietimo aprūpinimo centro vykdomo projekto „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra“ konsultacijoje-diskusijoje dalyvavo ikimokyklinių įstaigų direktoriai, pavaduotojai, specialistai, pedagogai iš Birštono, Prienų bei kaimyninių rajonų.
Kartu su UAB „Civitta“ konsultantų komanda į susitikimą su švietimiečiais atvyko Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Ilona Grigaravičienė, projekto konsultantė, Lietuvos edukologijos universiteto prof. dr. Ona Monkevičienė, projekto proceso koordinatorė ir portalo www.ikimokyklinis.lt redaktorė Jolanta Augustaitė, Prienų rajono savivaldybės švietimo skyriaus vyr. specialistė Daiva Keblienė.
Renginio metu aptarta užsienyje taikomų inovatyvių vaikų ugdymo sistemų diegimo šalyje kokybė, Lietuvoje ir užsienio šalyse taikomos ikimokyklinio ugdymo organizavimo formos, kurios padeda didinti ugdymo įvairovę, užtikrina lanksčias ir kokybiškas paslaugas, yra labiau orientuotos į individualius vaiko ugdymo poreikius, susipažinta su ekspertų pristatytomis naujovėmis apie ikimokyklinio ugdymo organizavimo modelių įvairovę.
Stebėdami filmą, kuriame buvo pateikti gerosios patirties pavyzdžiai užsienio šalyse, dalyviai galėjo įvertinti, kokias vaikui ir šeimai patrauklias ugdymo turinio ir organizavimo naujoves galima būtų pritaikyti savo mieste, gyvenvietėje ar kaime, kurie ugdymo modeliai geriausiai atitiktų konkrečiose vietovėse iškylančius specifinius ikimokyklinio ugdymo poreikius, būtų įdomūs patiems ir sudomintų tėvus.
Diskusijos metu buvo svarstoma, kokių paslaugų regione reikia ugdant vaikus, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių, kaip padidinti ikimokyklinio ugdymo prieinamumą vaikams, ko reikia vaikams, gyvenantiems socialinės rizikos šeimose, kokie dokumentai reikalingi šiame procese, aptartos padidėjusio vaikų skaičiaus darželiuose finansavimo pagal mokinio krepšelio metodiką, mokymų ir stažuočių galimybės ir pan.
Socialinė parama nebus panaikinta
Edukacinių ir socialinių paslaugų organizavimo sistema vis dar nelanksčiai prisitaiko prie specifinių vaikų poreikių ir tėvų galimybių, savivaldybėse stokojama kompleksinio darbo su šeima ir vaikais patirties. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos yra skatinamos taikytis prie vaiko ir jo šeimos poreikių: dirbti tėvams patogesniu laiku, pasiūlyti įvairesnių ugdymo modelių bei kompleksiškai teikti švietimo pagalbos, socialinės paramos, sveikatos priežiūros ir kitas vaikui ir tėvams reikalingas paslaugas.
Nors mažesniuose miestuose, miesteliuose naujų darželių poreikis yra menkesnis dėl mažėjančio vaikų skaičiaus, tačiau Veiverių, kur nėra darželio, pavyzdys rodo, kad projekto teikiamomis galimybėmis galėtų pasinaudoti ir inovatyvių idėjų nestokojantys vietos žmonės, pedagogai. Numatytos galimybės ikimokykliniam ugdymui nuomotis patalpas, įkurti darželį daugiabutyje, nuosavame name, kitos paskirties įstaigoje, gauti ES finansavimą. Tikimasi, kad didinant švietimo pagalbos prieinamumą ir kompleksiškumą mažės skirtumai tarp savivaldybių, miesto ir kaimo. Dauguma šeimų, dažniausiai mamų, auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikus, galės laisviau priimti sprendimus, kada grįžti į darbą po vaiko auginimo atostogų, taip pat lanksčiau derinti šeimos ir profesines pareigas, nes lankstumas teikiant ikimokyklinio ugdymo paslaugas ir jų kokybė sukurs tam sąlygas.
ŠMM Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Ilona Grigaravičienė, pasidalindama mintimis apie tai, kokios aktualiausios problemos seminaro metu išryškėjo Prienų regione, sakė: „Viena iš tokių problemų yra ta, kad ne visi vaikų poreikiai yra tenkinami. Pavyzdžiui, Veiverių miestelyje yra nemažai vaikų, kurie negali lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Tokių vietovių, kur švietimo sistema negali patenkinti vaikų ugdymosi poreikių, yra ir daugiau. Šio konsultacinio seminaro metu buvo atskleistos galimybės, kaip tą poreikį reikėtų tenkinti, kaip prisikviesti vaikus iš tokių šeimų, kurios nori vaikus leisti į ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Kai kurios šeimos net nežino, kad gali leisti vaikus į ikimokyklinio ugdymo įstaigas, pavyzdžiui, tos, kurios gauna socialines pašalpas. Socialinės paramos įstatyme anksčiau buvo parašyta, kad šeima negali vaikų iki trejų metų leisti į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, nes bus panaikintos socialinės pašalpos. Dabar įstatymas pakeistas, ir šeimos gali visus vaikus leisti į ikimokyklinio ugdymo įstaigas ir gauti socialinę paramą“. Į klausimą, kaip galima būtų išspręsti situaciją Veiveriuose, ŠMM atstovė atsakė, kad Savivaldybė galėtų paieškoti laisvų patalpų arba gauti jas panaudos sutartimi, įrengti ir įsteigti ikimokyklinio ugdymo grupę, nebūtinai įstaigą. „Šiuos naujus modelius, įdomesnius ir pritaikytus to regiono žmonėms, šeimoms, turinčioms ikimokyklinio amžiaus vaikų, gali panaudoti tiek valstybinės, tiek savivaldybių įstaigos. Jeigu yra šalia mokykla ar veikiantis vaikų darželis, gali būti įsteigta viena ar dvi grupės, kurios veiktų kaip įstaigos filialas. Yra galimybė grupes steigti ir organizuoti veiklą nebūtinai dešimčiai ar dvylikai valandų, bet ir šešioms, aštuonioms valandoms, gali dirbti tokios grupės ir savaitgaliais. Jeigu vaikai susirenka keturioms valandoms, vieni gali lankyti grupę iki pietų, kiti po pietų. Mokinio krepšelis gaunamas ir vieniems, ir kitiems vaikams, maitinimo jiems nereikia, o per dieną galima priimti iki keturiasdešimt vaikų. Jeigu grupės yra, pavyzdžiui, po dvidešimt vaikų, vieni dvidešimt ateina ryte, kiti po pietų, be to, vaikai gali keistis. Svarbiausia, kad būtų taikomasi prie šeimos poreikių. Kiek yra nedirbančių tėvų, kurie ir patys namuose, ir vaikai namuose. Tokie tėvai galėtų leisti vaikus į ikimokyklionio ugdymo grupę ir papildomo mokesčio jiems už tai nereikia. Teko išgirsti, kad ir jūsų rajone yra įstaigų, taikančių įvairius modelius, pavyzdžiui, keturių valandų ugdymo modelį. Netgi galima keturių valandų grupės modelio vaikus integruoti į tas grupes, kurios taiko ilgesnių valandų modelį. Jeigu tėvas ar mama yra ilgalaikėse komandiruotėse, reikėtų pagalvoti apie tai, kad vaikai galėtų savaitę, keletą dienų būti darželyje. Tačiau pirmiausia reikia išsitirti poreikį, kokio mums reikia, o po to jį pritaikyti“, – akcentavo ŠMM Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė I. Grigaravičienė.
Projekto proceso koordinatorė Jolanta Augustaitė atkreipė dėmesį, kad Prienų rajono savivaldybėje nelankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikų yra apie 60 proc. „Šios konsultacijos tikslas buvo paskatinti darželius, kaip jie galėtų kitaip organizuoti savo darbą, kad galėtų priimti kuo daugiau vaikų. Įvairius sprendimo būdus bus galima išbandyti konkurso pagalba, gavus finansavimą“, – teigė portalo www.ikimokyklinis.lt redaktorė J. Augustaitė. Portale, anot jos, bus ir toliau skelbiama informacija apie projektą: projekto naujienos, įvairios veiklos, pasiekti rezultatai. Informacija apie svarbiausius projekto įvykius, sukurtus produktus ir kt. taip pat bus publikuojama informaciniame leidinyje „Švietimo naujienos“.
Roma Sinkevičiūtė
