Fotografijose – akistata su tiesa
Sausio 13-oji buvo paminėta įvairiais renginiais: atminties valandėlėmis, koncertais, parodomis. Vienas išskirtinių Prienuose vykusių renginių – kauniečio fotomenininko Alberto Švenčionio fotografijų parodos „Vardan tos, Lietuvos“, skirtos 1991 m. sausio 13-osios įvykiams atminti, pristatymas Prienų krašto muziejuje.
Albertas Švenčionis yra ilgametis Lietuvos fotomenininkų ir žurnalistų sąjungų narys. Menininkas yra dalyvavęs daugelyje parodų – Kauno „Fujifilm“, Čikagos M. K. Čiurlionio paveikslų galerijose, Birštone, Mažeikiuose, taip pat – UNESCO būstinėje Paryžiuje, tuomečiame Leningrade (dab. Sankt Peterburge), Vengrijoje, Čekijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir kitur, tarptautiniuose konkursuose Slovakijoje, Izraelyje. Jo darbų turi įsigiję Kauno Maironio lietuvių literatūros muziejus, M. K. Čiurlionio paveikslų galerija Čikagoje (JAV), Belgijos, Šveicarijos, Ispanijos meno bendruomenės, prestižinė Paryžiaus menų akademija. Kauniečiui suteiktas tarptautinio fotomenininko vardas. Kaip yra sakę A. Švenčionio kolegos, fotografijos meno žinovai, „tokio lygio menininkas negali likti nepastebėtas“. Todėl Prienams yra didelė garbė, kad čia pristatomi žinomo fotomenininko darbai.
Fotografijose – istoriniai įvykiai
Prienų krašto muziejaus pažintis su parodos autoriumi A. Švenčioniu prasidėjo Šilavoto Davatkyne, kuriame fotografas svečiuojasi ne tik su fotografijų parodomis, bet ir artimai bičiuliaujasi su poetu Gintautu Dabrišiumi. Krašto muziejaus pakviestas, kūrėjas mielai sutiko savo darbų parodą surengti ir Prienuose.
Iš arti fiksavęs skausmingus Lietuvai ir jos žmonėms istorinius įvykius, įamžinęs įvairių laikmečių, įvairių situacijų, nepriklausomos Lietuvos ėjimo į priekį momentus, fotografas atrinko ir sugrupavo nuotraukas ciklais: „Sausio 13-oji“, „Vasario 16-oji“„Deportuoti žmonės“, „Kryžiaus nešimas“ ir kt. Tai, kas parodoje Prienuose, – tik maža dalelė užfiksuotų vaizdų.
Dažnas vyresnio amžiaus žmogus sustabdytuose kadruose gali atpažinti tam tikrus momentus, vietas, kuriose teko būti (ar dėl kokių nors priežasčių nebūti) tomis istorinėmis dienomis, pajusti ar iš naujo išgyventi tautos vieningumo, dvasinės stiprybės akimirkas, galbūt pasikalbėti su savimi ir savo sąžine. Kita vertus, ši paroda – pažintinė istorijos pamoka, ugdanti jaunimo patriotinius jausmus, todėl ją turėtų pamatyti jaunoji karta, apie tų dienų įvykius girdėjusi tik iš mokytojų, tėvų, senelių lūpų.
Simboliška, kad pirmieji parodos atidaryme apsilankė „Ąžuolo“ progimnazijos pradinukai, vadovaujami mokytojos Linos Suchorukovienės. Jie patriotinėmis dainomis pasveikino susirinkusiuosius.
Sužavėjo savo paprastumu
Laisvės gynėjų dienos 23-čiųjų metinių minėjimo ir šiai datai skirtos fotografijų parodos atidarymo proga parodos autorių A. Švenčionį bei visus renginio dalyvius pasveikino ir Krašto muziejaus direktorė Lolita Batutienė.
Autorių kalbinusi parodos kuratorė muziejaus vyr. fondų saugotoja Ernesta Juodsnukytė svečią pristatė ir taikliausiai apibūdino jo kolegos, taip pat šios srities žinovo ir praktiko, žodžiais. Neperfrazuojant visų jų, paminėtina tai, kad šiam menininkui „būdingas jautrumas, švelnumas, užsispyrimas, drąsa ir kūrėjo intuicija“. Visus šiuos asmenybinius bruožus galima atpažinti ir eksponuojamose fotografijose. Ir ne tik. Bendraudamas su Prienų krašto muziejaus lankytojais, parodos atidarymo dalyviais, tiek prieš auditoriją, tiek neformalaus pašnekesio metu fotomenininkas pasirodė itin paprastas, malonus žmogus, įdomus pašnekovas. Giliai suprantantis savo darbų prasmę ir paskirtį (juk kai kurios fotografijos – ypač jautrios, skausmingos), tačiau nesusireikšminantis, nors ne viena šių ir fotografijų kitomis tematikomis yra pelniusios apdovanojimus bei atnešusios autoriui didelį tarptautinį pripažinimą.
Pasidalijo prisiminimais
Kalbėdamas apie fotografijas, kurios eksponuojamos parodoje Prienų krašto muziejuje, menininkas pabrėžė, kad sausio 13-osios naktį ir kitomis dienomis dirbo neskaičiuodamas nei laiko, nei situacijų, nei galimybės ar žalos savo sveikatai. „Mylimas darbas atneša tik malonumą, nesvarbu, į kokią situaciją papuoli“, – teigė tuo metu spaudos fotoreporteriu dirbęs ir sausio 13-osios bei kitus nepriklausomybės siekusios Lietuvos įvykius fiksavęs fotografas.
Jis pasidalino mintimis ir prisiminimais, kaip fiksavo vaizdus sausio 13-osios naktį, kurios momentas, anot autoriaus, nebuvo toks baisus ir sielvartingas, kaip žuvusiųjų laidotuvės. Prisiminė žmones, nešusius kryžius ir kryželius iš visų Lietuvos miestų į Kryžių kalną. Ėjimas ir vaizdų fiksavimas tęsėsi daugiau nei savaitę. Anot autoriaus, kai kuriose vietose žmonės, močiutės duodavo nešėjams atsigerti – kiekvienas kažkuo prisidėdavo prie kryžiaus nešimo. „Tokia buvo visuotinė dvasia. Matyt, lietuvio kančioje yra užsifiksavusi ir Kristaus kančia – matyti nešamą kryžių kaip savo Vytį, kaip savo sielvartą“, – mąstė fotomenininkas.
Parodos atidarymo metu menininkas netaupė asmeninio laiko ir mielai bendravo su žmonėmis, atsakinėjo į jų klausimus, taip pat padėkojo Prienų rajono savivaldybei ir Krašto muziejui už parodytą dėmesį, šiltą priėmimą.
Ačiū už skleidžiamą tiesą
Prienų rajono savivaldybės administracijos vardu fotomenininką pasveikino Prienų rajono savivaldybės Kultūros, jaunimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė Irena Urbanavičienė. Pritardama menininko kolegai, sakiusiam, jog Albertas yra ne tiek fotografas, kiek poetas fotografijoje, ir įteikdama gėlių, Savivaldybės atstovė pabrėžė: „Tai, ką jūs darote, – istorija, kurios nesumeluosi, nes tai yra užfiksuota akimirka. Ypač jaunimui, kuris istorijos nematė (žino tik iš istorijos pamokų, mokytojų dėka), jūsų darbai yra tas šaltinis, kuris atveria tikrą tiesą. Ačiū jums, kad skleidžiate šią tiesą“.
Tikėdamiesi susitikti muziejuje ne paskutinį kartą ir linkėdami menininkui kūrybinės sėkmės, idėjų bei geros kloties gyvenime, muziejininkai kaip padėkos ženklą įteikė svečiui simbolinę žvakę.
Roma Sinkevičiūtė
