Europos Tarybos „Pestalozzi“ programos seminaras Gruzijoje
Balandžio 28–30 dienomis teko dalyvauti tarptautiniame Europos Tarybos „Pestalozzi“ programos seminare Gruzijoje, Kachetijos regione, Napareuli. Seminaras pavadintas taip pat, kaip ir Gruzijos programa „Mokytojų tęstinis profesinis tobulėjimas darbo vietoje“. Ją sukūrė Maja Inasaridzė. Seminare dalyvavo mokytojai iš 15 Europos valstybių ir 20 Gruzijos mokytojų. Pastarosios buvo deleguotos iš mokyklų, kuriose veikia mokytojų komandos, koordinavusios šią programą.
Seminare sveikinimo kalbas sakė Gruzijos mokytojų profesinio tobulinimo centro direktorius Giorgi Machabelis, pavaduotoja Irina Abuladzė. Seminaro dalyviai diskutavo, ieškojo skirtumų, aptarinėjo švietimo sistemų panašumus, akcentavo įsivertinimo, grįžtamojo ryšio svarbą, grupėse identifikavo mokytojų poreikius tarptautiniu lygmeniu, kartu su pranešėja ir grupių moderatore Višnja Rajič (Zagrebo universiteto Pedagogikos ir didaktikos katedros vyr. asistente) analizavo Europos Tarybos požiūrį į tęstinį mokytojų profesinį tobulinimą mokyklose.
Europos šalių mokyklos skiriasi vienos nuo kitų. Pavyzdžiui, Andoros mokytojų niekas netikrina (išskyrus pirmuosius darbo metus ), nebent jie patys to prašo. Kuriant mokytojo portfelio – mokytojo gebėjimų lygmenų lentelę dalyvauja ir tėvai. Lenkijos mokytojai gauna 13-ą atlyginimą. Lenkijoje privalomas mokslas iki 18 metų. Ispanijoje mokytojų atlyginimas priklauso tik nuo darbo stažo. Jis didinamas kas šešeri metai.
Apie Gruzijos mokyklų tinklą pasakojo kalbėjo Nino Chikhladzė, 32 metų Sackhere mokyklos direktorė. Beje, įdomus faktas: programa paskatino mokyklas dalintis dailės kabinetais, sporto salėmis ir pan.
Pradinių mokyklų koordinatorė iš Texaso Nancy Parks pristatė schemą, kaip dirbo jos komandos. Kiekvieno bendro pokalbio neginčijama išvada: viskas daroma mokinio labui.
Užmegzti kontaktai su Gruzijos mokytojomis
Man pavyko užmegzti kontaktus su keturiomis Gruzijos mokytojomis. Mokytoja Mariza iš Boržomio pakvietė 10 Pakuonio pagrindinės mokyklos mokinių ir 2 mokytojas į Eco stovyklą Boržomyje 2016 m. vasarą. Su matematikos mokytoja Nino darysime integruotą anglų k. ir matematikos pamoką per skaipą 2016 m. rugsėjį. Mokytojai Pikrijai iš Zestaponio perdaviau savo šeštokų Kamilės, Rūtos, Kristinos ir Vismanto rašytus laiškus Gruzijos mokiniams anglų kalba. Laukiame atsakymų. Beje, nustebau, kai mokytoja pasakė, kad visiškai nesinaudoja pašto paslaugomis, tik internetu ir spec. automatais mieste, kur sumoka mokesčius ir kt. Mokytoją Eką iš Kutaisio ir 2 mokinius pakviečiau į Pakuonio pagrindinę mokyklą, į tarptautinę konferenciją „Kalbos nekovoja“ kitų mokslo metų spalio mėnesį. Džiaugiuosi, kad šią mano iniciatyvą parėmė mokyklos direktorė A. Vaicekauskienė dar prieš išvykstant į seminarą. Konferencijos idėja susidomėjo Čekijos, Latvijos, Vengrijos, Lenkijos mokytojai, nes jie puikiai kalba ne tik angliškai, bet ir rusiškai. Kartu koregavome mano pasiūlytą konferencijos programą. Pradedame ieškoti rėmėjų.
Keletas įdomesnių faktų apie Gruziją
Vidutinis Gruzijos mokytojų atlyginimas – 150 eurų, gruzinų mokytojų pensija – 65 eurai. Beje, pensiją gauna visi. Tai nuo nieko nepriklauso. Miestų mokyklų klasėse mokosi nuo 30 iki 38 mokinių. Klasės nedalinamos net per užsienio kalbų pamokas. Kaimuose vidutinis mokinių skaičius klasėje –13. Daug berniukų.
Gruzinų abėcėlėje – 26 priebalsės ir tik 5 balsės.
Gruzijoje labai pigus transportas. Kelionė mikroautobusu iš Kutaisio į Tbilisį (240 km) kainuoja 4,5 euro.
Kadangi domino paparastų Gruzijos žmonių gyvenimas, du savaitgalius, iki ir po seminaro, savarankiškai keliavau po Kutaisio, Tbilisio, Telavio apylinkes.
Žmonių veidai liūdni. Iš Tbilisio gidės sužinojau, kad paskutinį XX a. dešimtmetį Tbilisyje septynerius metus nebuvo šildymo ir elektros. Žmonės valgį gaminosi kiemuose ant laužų. Važiuodama per visa Gruziją mikroautobusais (tik viena tarp gruzinų) daug išgirdau iš keleivių, kurie mane labai kalbino. Gruzinai myli Baltijos šalis, Lietuvą ir labai mėgsta bendrauti rusų kalba. Per pastaruosius 20 metų Gruzijoje vyko du karai. Iš kalnų atsikraustė daug pabėgėlių. Mačiau jiems pastatytus namus. Žmonės visai neturi darbo, fabrikai suniokoti. Beje, visoje Gruzijoje yra daug sugriautų, nebaigtų statyti, apleistų pastatų.
Labai daug įvairaus amžiaus moterų vilki juodai. Pasirodo, mirus sutuoktiniui ar vaikui gedima visą gyvenimą.
Nemačiau didelių maisto parduotuvių, tik mažytes, privačias. Labai populiarios mažos kepyklėlės, kur kasdien kepami švieži gaminiai.
Aplankiau Gelati, Nekresi, Gremi vienuolynus, klausiausi vyrų giesmių Tbilisio Šv. Trejybės katedroje. Kachetijoje, Cinandalyje aplankiau garsaus XIX a. gruzinų poeto A. Čavčavadzės dvarą.
Ši kelionė praturtino mane ir kaip mokytoją, ir kaip Europos pilietę, ir kaip turistę.
Prienų r. Pakuonio pagrindinės mokyklos anglų kalbos mokytoja Rita Markovskaja
