Atviras laiškas dėl ekologinio žemės ūkio sektoriaus solidaraus parėmimo

Ekologinis ūkininkavimas – viena populiariausių ir pažangiausių aplinkosaugos priemonių, pripažinta Europos Sąjungoje. Pažymėtina, kad Bendrijos mastu nuo 2007 iki 2013 m. ekologinių žemėnaudų plotas išaugo 27 proc.

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programoje suplanuota ir šių metų vasario 13 d. Europos Komisijoje patvirtinta, kad sertifikuoti ekologiniai plotai nuo 167 tūkst. 810 ha 2014 m. sumažės iki 135 tūkst. ha 2020 m. Žemės ūkio ministerija dar nenusprendė, kieno sąskaita mažins ekologinius plotus, tačiau keletas pasiūlymų jau yra: remiamą ekologinį plotą ūkyje siūloma riboti iki 200 ha, rinkti paraiškas paramai gauti tik iš 100 proc. ekologiškai ūkininkaujančiųjų, taupyti lėšas intensyvinant ekologinę gyvulininkystę iki 1 sąlyginio galvijo (SG) 1 ha ganyklų (chemizuotų ūkių vidutinis gyvulininkystės intensyvumas yra 1 SG/1,2 ha). Planuojama, kad 25 tūkst. ha (iš bendro 135 tūkst. ha ploto) sudarys pirmą kartą sertifikavusiųjų ekologinę gamybą valdos, todėl ekologinė žemdirbystė bus tęsiama tik 110 tūkst. ha ekologinių žemėnaudų.

Akivaizdu, kad paskaičiuoto 150 mln. 784 tūkst. 677,33 EUR biudžeto ekologiniam žemės ūkiui remti nepakanka, todėl pradėta iš esmės keisti Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisykles, Ekologinio ūkininkavimo taisykles. Žemės ūkio ministerija siūlo papildyti jas privalomais dirvožemio tyrimais, tręšimo planais ir azoto, fosforo, kalio (NPK) balansais, augalų apsaugos reikalavimais, nors augalų apsaugos priemonių praktiškai nėra (ekologinei žemdirbystei rinkoje registruoti tik 6 augalų apsaugos produktai), technologiniais nurodymais, kokiais atstumais sodinti ir kokio aukščio žolę auginti. Naujus reikalavimus lydės sankcijos – nemokama parama už reikalavimų neatitikusius plotus.

Jei Europoje ir visame pasaulyje planuojamas ekologinio sektoriaus augimas, Lietuvoje priešingai – planuojmas jo regresas. Tuo metu, kai kitos šalys ekologinei gamybai plėtoti skiria papildomus finansinius išteklius iš nacionalinių biudžetų, Lietuvoje biudžeto lėšomis prisidedama tik prie sektoriaus naikinimo, nes nacionalinis bendrojo finansavimo lygis sumažėjo iki 15 proc. (2007–2013 metais EŽŪFKP lėšos sudarė 75 proc. bendrojo finansavimo lėšų, o nacionalinė dalis – 25 proc.) Austrijoje, Vokietijoje ir kitose Europos šalyse, kurios tenkina savo ūkininkų ir vartotojų poreikius, ekologiškos produkcijos gamybai ir vartojimui skatinti skiriamos didelės nacionalinių biudžetų lėšos. Lietuvos Žemės ūkio ministerija, nesuderinusi su socialiniais partneriais, pateikė Europos Komisijai sumažintą ekologinės paramos biudžetą, dėl kurio daromos destrukcinio pobūdžio reikalavimų pataisos, ūkininkai praranda ekonominį stabilumą.

            Ekologiškai ūkininkaujantys ūkininkai nežada trauktis, nes investuota į ekologinės gamybos technologijas, ekologiškos produkcijos rinkų paieškas, pradėtas produkcijos perdirbimas, įgyta žinių ir kompetencijų tęsti ekologinę gamybą.

            Lietuvos ekologinių ūkių asociacija smerkia ANTIEKOLOGINĘ kampaniją, vykdomą Lietuvoje, ir ragina palaikyti bei paremti kovo 5 d. vykusio asociacijos išplėstinio valdybos posėdžio metu priimtą rezoliuciją bei Žemės ūkio ministerijoje ir LR Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdžiuose pareikštą žemės ūkio savivaldos atstovų poziciją, kuriomis atsakingų institucijų prašoma:

1. Užtikrinti ekologinių ūkių gamybos tęstinumą, mokant kompensacines išmokas iš 2014-2020 metų programinio laikotarpio lėšų, prioritetą teikiant ekologinės gamybos statusą turintiems ūkiams.

2. Nepritarti Žemės ūkio ministerijos nuostatai paraiškas dėl dalyvavimo ekologinio ūkininkavimo programoje rinkti tik iš 100 proc. ekologinių ūkių (neturinčių įprastinio ūkio dalies). Ūkininkams būtinas pereinamasis laikotarpis iki 2020 m. arba iki tol, kol ši nuostata nebus patvirtinta ES reglamente.

3. Nepritarti Žemės ūkio ministerijos nuostatai, kad kompensacinė parama būtų mokama tik iki 200 ha valdos ploto. Valstybė turi užtikrinti prekinių ekologinės gamybos ūkių stabilumą neribodama ekologinės gamybos plotų, užauginamos ir realizuojamos produkcijos kiekių.

4. Įgyvendinant ekologinio žemės ūkio tikslus ir uždavinius, vykdant valstybinę gyvulininkystės plėtros politiką, kompensacinė išmoka už pievų ir ganyklų plotą privalo būti mokama, kai 1 SG dengia ne mažiau kaip 2 ha pievų ir (ar) ganyklų, ir (ar) įsėlio + 1 ha javų pašarams.

5. Ekologinės sėklininkystės vystymui prioriteto tvarka paramą teikti nuo 2015 m. Pritarti rekomenduotinų javų veislių ekologiniam ūkininkavimui sąrašo sudarymui, tačiau laikyti jį rekomendacinio pobūdžio, o ne privalomuoju.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacija aktyviai diskutuoja su atsakingomis valstybės institucijomis, reikšdama nerimą dėl sektoriaus ateities ir pasisakydama už ekologinio žemės ūkio stabilumą bei plėtrą. Kolegų ūkininkų, visų žemdirbių savivaldos organizacijų, ekologiškos produkcijos vartotojų prašome vardan solidarumo formaliuose ir neformaliuose susitikimuose palaikyti ekologiškai ūkininkaujančių žemdirbių poziciją.

Pirmininkas                                                                                                                                     Saulius Daniulis