Apie daugiabučiuose namuose laikomų gyvūnų registraciją
Vadovaudamasi Prienų rajono savivaldybės tarybos 2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T3-228, Prienų seniūnija pradeda vykdyti daugiabučiuose namuose laikomų gyvūnų (šunų, kačių) registraciją. Daugiabučių namų butų savininkai bei jų nuomininkai, neprivatizuoto savivaldybės butų fondo nuomininkai, kurių butuose nuolat laikomi vyresni kaip 4 mėnesių gyvūnai, per 30 dienų po šuns ar katės įsigijimo privalo juos įregistruoti ir sumokėti patvirtintą rinkliavą. Apie augintinių registracijos procedūras ir iškylančius klausimus kalbamės su Prienų seniūnijos seniūno pavaduotoja Irena Stasytiene.
Kam buvo reikalinga tokia tvarka?
Nuo 2003 metų taisyklės buvo keičiamos ir tvirtinamos keletą kartų. Be to, nuo 2006 metų nebuvo vykdomas Tarybos sprendimas dėl vietinės rinkliavos už kačių ir šunų registraciją, nes nebuvo iki galo ir tinkamai parengti dokumentai. Seniūnija mėgino aiškintis, kas turėtų tai daryti. Juk reikia ir registracijos pažymėjimus, žetonus paruošti. Šias funkcijas šiais metais perėmė Prienų seniūnija. Paruošėme 2100 pranešimų daugiabučių namų gyventojams, juos išnešiojome, ragindami gyvūnų savininkus registruoti šunis ir kates Prienų seniūnijoje bei gauti atitinkamus pažymėjimus.
Kas akcentuojama pranešimuose?
Daugiabučiuose namuose laikomų gyvūnų (šunų, kačių) registracijos pažymėjimų išdavimo tvarka yra Savivaldybės internetinėje svetainėje. Ji paaiškinta ir gyventojams išdalintuose pranešimuose. Atkreipiamas dėmesys, kad gyvūnų registracijos pažymėjimas išduodamas ne jaunesniems kaip 18 metų fiziniams asmenims. Reikia laikytis šių reikalavimų: leidžiama laikyti šunis ir kates daugiabučio namo bute tik turint raštiškus laiptinės aukšto visų pilnamečių gyventojų sutikimus. Daugiabučio namo buto savininkas ar buto nuomininkas savo bute gali laikyti vieną šunį ir vieną katę arba du šunis ar dvi kates. Bute leidžiama laikyti šuniukų vadas iki 3 mėnesių amžiaus. Asmenys, įsigiję gyvūną, privalo per 30 dienų po šuns ar katės įsigijimo jį užregistruoti seniūnijoje ir kiekvienais metais sumokėti vietinę rinkliavą. Gyvūno savininkui išduodamas gyvūno registracijos pažymėjimas ir žetonas.
Kokie dokumentai pristatomi registruojant gyvūną?
Reikia pateikti šiuos dokumentus: prašymą registruoti gyvūną; pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad gyvūnas paskiepytas nuo pasiutligės; raštišką laiptinės aukšto pilnamečių gyventojų sutikimą; vietinės rinkliavos sumokėjimą įrodančius dokumentus. Mokant rinkliavą, pildomas mokėjimo dokumentas, kuriame privaloma nurodyti įmokos kodą, mokėtojo kodą (buto savininko, nuomininko arba neprivatizuoto savivaldybės butų fondo nuomininko asmens kodą) ir sumokėtą sumą.
Kam reikia mokėti rinkliavos mokestį ir kaip pildyti dokumentą?
Mokėjimo dokumente užpildomi tokie langeliai: gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM; gavėjo kodas: 188659752; gavėjo sąskaita: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; gavėjo bankas: AB bankas „Swedbank”, banko kodas: 73000; įmokos kodas: 53969. Taip pat įrašoma paslaugos kaina, t. y. už kokio gyvūno registraciją ir kokia suma mokama: už šunį – 20 Lt metams, už katę – 10 Lt metams.
Ar yra taikomos lengvatos?
50 proc. mažesnė rinkliava taikoma asmenims, gaunantiems socialinę pašalpą, neįgaliesiems, netekusiems 60-100 proc. darbingumo, pensinio amžiaus neįgaliesiems ir pensininkams, kurių mėnesinės pajamos yra iki 2 valstybės remiamų pajamų dydžio (iki 750 Lt). Rinkliavos lengvatos galioja ne būsto savininkui, o gyvūno savininkui. Tikimės, kad žmonės nepiktnaudžiaus tuo, nes tas, kas gyvūną užregistruos, bus ir atsakingas už jį.
Ar nepaskiepytas gyvūnas nebus registruojamas?
Mėginsime žmonių prašyti, kad savo augintinį paskiepytų. Tie, kurie myli savo gyvūnėlį, manau, ir taip jį paskiepija.
Ar šios taisyklės nebus taikomos individualių namų gyventojams?
Kol kas individualių namų gyventojams ši tvarka netaikoma.
Galima prognozuoti, kad suregistravus gyvūnus bus žinoma, kiek Prienų mieste daugiabučiuose namuose gyventojai laiko šunų ir kačių?
Registracijos esmė ne tik susiskaičiuoti gyvūnėlius. Kai kur daugiabučiai namai jau tapę kačių veislynais. Žinoma, gaila be šeimininko palikto gyvūnėlio, kai kurie namo gyventojai juos maitina, po langais padeda ėsti. Bet jie ir toliau dauginasi, dergia aplinką, o tose pačiose vietose žaidžia vaikai. Norime paraginti žmones pagalvoti, ar jiems reikia gyvūnėlio, kad paskui jis nebūtų išmestas į gatvę. Benamiai gyvūnėliai bus surinkti.
Koks yra gyventojų, šunų ir kačių savininkų, aktyvumas?
Nesitikėjome, kad žmonės taip domėsis. Skambina, užeina, tikslinasi, nes kai kurie nežino, kaip ir kam pravesti pinigus už registraciją, kokie dokumentai reikalingi. Matysime, kaip aktyviai gyvūnai bus registruojami. O pavasarį, siekdami priartinti šią paslaugą prie žmogaus, žadame daryti akciją – vykti į daugiabučių namų kiemus, suteikti galimybę augintinių savininkams gauti registracijos pažymėjimą vietoje. Yra tokių, kurie negali išeiti iš namų, kuriems sunku nuvykti iki banko, o gal ir reikiamus dokumentus užpildyti. Gal kam nors kaimynas sumokės, padės sutvarkyti dokumentus, o žmogus tik ateis pasirašyti.
Kokių priemonių bus imtasi, jeigu gyvūnų savininkai neregistruos savo augintinių?
Tokie bus baudžiami. Kol kas elgsimės geranoriškai, duosime laiko tai padaryti ir neskubėsime bausti, o vėliau bus surašomi administracinių pažeidimų protokolai. Kai pernai, užpernai pradėjome rašyti straipsnius, kabinti daugiabučiuose namuose skelbimus, aiškindami, kad yra tokios taisyklės, kad jų reikia laikytis, žmonės per langus fotografavo ir mums siuntė nuotraukas, pastebėję, kad kažką negero daro jų kaimynas. Buvo ir neteisingų pranešimų: atėjus pasirodydavo, jog tokiame bute niekas gyvūno nelaiko. Bet buvo ir tokių, kurie prisipažino ne taip pasielgę. Jeigu mes visi tuo rūpinsimės, būsime nepakantūs, tai nebus dergiama laiptinėje, kai pavėluojama išvesti gyvūną. Bus aišku, kieno jis yra ir kas turi sutvarkyti. Prašysime policijos pagalbos, taip pat Prienų bendruomenės savanorių, kad jie atliktų aiškinamąjį darbą. Išdalintos skrajutės, manau, ne pirmos, bet tikiuosi, kad iš buvusio sąstingio pajudėsime.
Registruodami savo gyvūnus ir mokėdami už juos mokestį, žmonės tikisi gauti ir tam tikrą paslaugą. Juk kol kas Prienuose nėra nei tinkamų gyvūnams vedžioti aikštelių, nei dėžių ekskrementams. Kodėl iki šiol tuo niekas nesirūpino? Būtų lengviau pagrįsti tokio mokesčio būtinumą.
Savivaldybės biudžete nėra lėšų tinkamos infrastruktūros kūrimui. Teko domėtis, ar nebūtų galima rašyti projektą. Deja, skirtingai nei kaimiškosioms vietovėms, miesteliui pritaikyto projekto nėra. Gal ateityje kažkas pasikeis, gal Savivaldybė ruoš kokį nors aplinkosauginį projektą. Būtų gerai, nes, pavyzdžiui, Stadione gyvenantiems žmonėms reikia šunų vedžiojimo aikštelės, kuri būtų netoli. Beržyne jau nebegalima vedžioti, ten žaidžia vaikai, netoli tvenkinys. Belieka vesti gyvūnus į panemunę.
Vis dėlto Stadiono mikrorajone, daugiabučių kiemuose miesto centre šunys vedžiojami po vejas, aikšteles, kuriose žaidžia vaikai. Savininkų niekas nebaudžia, bet turbūt ir bausti būtų neteisinga, nes nėra kur vedžioti. Bausti nebent būtų galima už tai, kad jie nesurenka savo augintinių paliktų ekskrementų. Ar ši problema kaip nors sprendžiama?
Malonu, kad augintinių savininkai pamažu tampa sąmoningesni. Pastebime vis daugiau žmonių, kurie, vesdamiesi pasivaikščioti savo augintinį, nešasi ir krepšelį. Taip ir ugdomas pilietiškumas: per kaimyno pavyzdį, praeivio pastabą, pokalbius. Kalbant apie pilietiškumą ir sąmoningumą, neprarandu vilties padaryti filmuką apie tai, koks mūsų miestas gražus ir kur bei kokių problemų yra, kas miestą teršia. Norisi pradėti nuo darželių: eiti pas vaikus, rodyti jiems, aiškinti. Parėję vaikai labai didelę įtaką darys tėvams. Yra idėjų, tik laiko trūksta, bet viliuosi, kad filmas vis tiek bus ir vaikus aplankysime.
Sugrįžkime prie gyvūnų registracijos klausimo. Kur planuojama panaudoti surenkamas lėšas? Ar bus surenkama tiek, kad galima būtų planuoti kažkokias investicijas?
Iš tų pačių lėšų bus galima ne tik tvarkyti šunų ir kačių vedžiojimo aikšteles, bet jų ir papildomai įrengti, nupirkti ekskrementams pritaikytų dėžių. Iš kasmet surenkamų pinigų galėsime dažniau išsikviesti tarnybą surinkti ir išvežti benamius (beglobius) gyvūnėlius. Juk dabar tarnybą galime išsikviesti tik du kartus per metus. Tačiau visokių dienų būna: tai oras netinkamas, tai ne visus benamius gyvūnus pavyksta pagauti. Mes prašome tarnybų nevažiuoti tą dieną, kada nėra tikimybės pagauti. Per keletą kartų buvo išvežta keliolika neprižiūrimų šunų, bet dar yra nevalyvų žmonių, kurie nesilaiko gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklių.
Apie tokius dažnai pranešama?
Paskutinis buvo Kauno gatvės gyventojų kreipimasis. Jie pranešė apie praeivius puldinėjantį šunį: vienam praeiviui grybštelėjo, kitam įkando. Kiek jau kartų ten seniūnas buvo nuvykęs pasižiūrėti, kreipėsi ir į policijos atstovą, ir į seniūnaitį. Paprienės gyventojai taip pat skundėsi valkataujančiais agresyviais šunimis. Važiavau pati ten po tris kartus per dieną, kol pagaliau liko vienas šuo nepririštas. Jį moteris žadėjo atiduoti atvykusiai šunų gaudytojų tarnybai. Bet kai tarnyba atvyko, šuns jau nebebuvo. Arba kažkas jį pasiėmė, arba dingo. Yra ir daugiau atvejų, kai savininkai neprižiūri arba blogai prižiūri savo augintinius, laiko juos palaidus. Atrodo, bandome su žmonėmis gražiai susikalbėti, bet nepavyksta. Nesinori, tačiau teks taikyti griežtesnes priemones.
Roma Sinkevičiūtė
