Andrius Tapinas: netylėti ir nebijoti

Gegužės 13 vakarą Birštono kurhauze vyko birštoniečių susitikimas su žinomu televizijos laidų vedėju, žurnalistu ir rašytoju Andriumi Tapinu. Birštono viešosios bibliotekos iniciatyva A. Tapinas atvyko pasikalbėti su žmonėmis apie gyvenimą, problemas.
Ateina Z karta
Susitikimo pradžioje buvo kalbama apie skaitmeninę revoliuciją, permainų greitį mūsų laikais ir kaip mes jas suvokiame. „Šiandien ateina skaitmeninė karta, besinaudojanti įvairiomis technologijomis. Ir tas vyksta labai greitai. Ar reikia to bijoti? Dėl technologijų žmonės susvetimėja, bet progresas reikalingas. Technologijos padeda mums pasirinkti, kokios srities ekspertais norime būti, todėl turime investuoti į save, investuoti į savišvietą“, – sakė A. Tapinas.
Žurnalistas daug dėmesio savo kalboje skyrė Z kartai, jos ypatybėms ir ateičiai, kuri bus pagrįsta dar naujesnių ir pažangesnių technologijų plėtra ir įsisavinimu, visuomenės permainomis ir pokyčiais. Norime ar ne, visa tai ateina į mūsų gyvenimą, todėl turime prisitaikyti ir išmokti gyventi kitaip.
Bijome ir tylime. Kodėl?
Artėjant rinkimams, galima sulaukti būsimų kandidatų į Seimo narius apsilankymų ir eilinių pažadų: „Mane tik išrinkite, ir nepasigailėsit, aš žinau jūsų bėdas ir tikrai padėsiu“. Vėliau toks išrinktas tautos atstovas apgailestaus, kad vienas nieko negali padaryti, kad kiti nebalsuoja, kad jis yra opozicijoje ir kt. Tačiau vėliau, artėjant kitiems rinkimams, ir vėl ta pati giesmelė. Ar mes esame suskaičiavę, kiek Seime sėdi „etatinių“ Seimo narių, kurie nieko gero tautai nepadaro, tik kraunasi sau turtus, įdarbina „šiltose vietelėse“ savo gimines ir artimuosius, o visi kiti, paprasti piliečiai, prisimenami tik tada, kai reikia jų balsų. Ar mažai yra tokių Seimo narių, išrinktų rinkėjų ar patekusių pagal sąrašą, kurie negerbiami, kritikuojami, iš kurių šaipomasi, bet jie vis tiek sėdi Seime ar Vyriausybėje. Iškyla vienas skandalas, kitas, bet ar nors vieną nubaudė? Susidaro nuomonė, kad visi ar bent dauguma „prisidirbę“ ir vienas kitą dangsto.
A. Tapinas atvyko ne agituoti už kurią nors partiją ar judėjimą. Šis žmogus, kaip koks laisvės šauklys, ragina žmones nubusti ir veikti. Sąjūdis prasidėjo maždaug prieš 27 metus, jis buvo lyg ir dainuojanti revoliucija, žadinanti savo tautą. Tačiau jau 26 metus esame nepriklausomi, o baimė yra išlikusi. Pasak A. Tapino, mes esame nuolanki ir bijanti tauta. Mes neiname į gatves, nestreikuojame – mes patogūs valdžiai ir jos savivalei.
Mes tylėjome, kai nurėžė pensijas ir atlyginimus, gelbėdami ekonomiką tylime, kai negalime gyventi oriai iš minimalių atlyginimų ir skurdžių pensijų (žinoma, jeigu oriai – t.y. oru). Mes tylime, kai pensininkas, norėdamas prisidurti prie varganos pensijos, nori išsiimti patentą ir per metus 3–4 mėnesius padirbėti, tačiau jam dar reikia mokėti ne tik už patentą, bet ir privalomąjį sveikatos draudimą bei gyventojų pajamų mokestį, moka SODRAI ir mokinukai, kurie vasarą nori padirbėti. Beje, tiek pensininkai, tiek mokiniai jau yra vieną kartą drausti. Kam mokėti dar kartą? Moka SODRAI ir vykdantys individualią veiklą, nors dirba pagal darbo sutartį ir yra drausti savo darbovietėje, moka motinystės ir tėvystės įmokas, nors yra jau garbaus amžiaus ir tokiomis pašalpomis ar atostogomis jau nesinaudos. Socialinė sistema baisi, žmonės neskatinami dirbti ir užsidirbti, atrodo, kad valdžiai geriau, kai neišgalėdami pragyventi turime prašyti pašalpų.
Mes nuolankiai tylim, nes netikim, kad kas nors pasikeis. Kartais iki ašarų graudu, kai matai tokią neteisybę, kai paprastas lietuvis, dirbantis žmogus, yra paverčiamas kvailiu. Taigi, mes labai mylim savo šalį, bet mes čia esame beteisiai, mes bijome dėl darbo vietos, dėl savo artimųjų. Kas nori gyventi ir nematyti to, kas čia vyksta, neša kudašių į užsienį. Ten dirba, kelia šalies ekonomiką, augina vaikus, kurie kažin ar kada čia sugrįš. Lietuva liks tik skambus ir gražus žodis, bet piliečiai valdžiai nereikalingi.
Tai ką gi daryti?
„Pagrindinis kriterijus – švietimas, sugebėjimas pritraukti naujus žmones, tapti mokytojais ir mokyti jaunus žmones. Reikia keisti visuomenę, vesti į tikras permainas“, – sakė A. Tapinas.
Ne veltui svečias akcentavo mokslo ir švietimo svarbą žmogaus gyvenime. Iš tikrųjų liūdna, kad mūsų gerbiami Seimo nariai ne visi moka anglų kalbą, ne visi atitinkamai išprusę ir apsiskaitę. „Jie gyvena tik savo pasaulyje ir yra labai toli nuo liaudies, nuo žmonių problemų“, – sakė A. Tapinas.
Taip pat A. Tapinas atkreipė dėmesį į tai, kad gautos ES paramos apie 20 proc. lėšų nebuvo įsisavinta, nes šioje srityje dirbantys pareigūnai ir specialistai yra nekompetentingi. O kas bus toliau, kai europinių pinigų negausime? Juk nesugebėjo esantys valdžioje investuoti į švietimą ir mokslą, sveikatos bei socialinę sistemą. Pasak A. Tapino, reikėtų pradėti daryti vieną labai sunkų ir nemalonų darbą – pradėti mąstyti.
Artėja rinkimai, vėl turėsime teisę rinkti ir rinktis. Ar eisime į rinkimus mąstydami, ar juos ignoruosime, o vėliau kalbėsime, kad nieko pakeisti negalima. A. Tapinas ragino ateiti balsuoti, tačiau prieš tai geriau pasidomėti kandidatais, susitikimų metu jiems pateikti reikalingus, nors ir nelabai patogius klausimus. Pasak žurnalisto, geras būdas testuoti politiką ar kandidatą į Seimo narius – paklausti, kokia jo paskutinė perskaityta knyga. Jeigu nesugebės greitai atsakyti, A.Tapino nuomone, jis visiškai neskaito knygų, o nuo tokio geriausia bėgti kuo toliau. Pats A. Tapinas, paklaustas, kokiai partijai simpatizuoja ar į kokią stotų, atsakė, kad jokia partija nedomina, nes jų siauras interesų ratas, vyrauja partinės ambicijos ir kt. Žurnalistas išsakė pastebėjimus dėl politikų ir valdininkų nekompetentingumo, arogancijos bei nenoro pripažinti savo klaidas, dėl nemokėjimo komunikuoti viešojoje erdvėje bei socialiniuose tinkluose.
„Laisvės piknikas“. Ar tai jau pradžia?
A. Tapinas informavo, kad gegužės 24 dieną, 17 val., A. Stulginskio universiteto stadione vyks „Laisvės piknikas“, kuriame bus kalbama apie Lietuvos ateitį. Renginyje dalyvaus žymūs jaunimo atstovai, muzikos grupės ir atlikėjai. „Laisvės pikniko“ idėją palaiko ir festivalyje gros tokie muzikantai kaip Andrius Mamontovas, Jurgis Didžiulis, Vidas Bareikis, „Colours of Bubbles“, „Freaks on Floor“.
Andrius Tapinas ir Andrius Mamontovas kalbės apie laisvę, baimę, ateitį. Prie „Laisvės pikniko“ jungiasi ir žiniasklaida – pagrindiniu informaciniu partneriu tapo didžiausias Lietuvos naujienų portalas DELFI. Jame bus skelbiami kvietimai į festivalį, dieną prieš pikniką DELFI grupės portalų FB puslapiai pasipuoš „Laisvės piknikui“ skirtais viršeliais. Negalintys atvykti ar gyvenantys kitose šalyse galės stebėti tiesioginę „Laisvės pikniko“ transliaciją per DELFI televiziją.
Jau susitikimo metu A. Tapinas buvo pasipuošęs festivalio marškinėliais su Lietuvos prezidento Kazio Griniaus žodžiais apie demokratiją.
Kaip sakė A. Tapinas, „laisvės festivalio“ idėją palaiko aktyvus jaunimas ir bendruomenės, Lietuvos šaulių sąjunga.
Gausiai susirinkę birštoniečiai turėjo pranešėjui klausimų, nors su jo pilietiška pozicija sutiko visi. Šis susitikimas su jaunuoju rašytoju ir laidų vedėju įžiebė viltį, kad turime kažką savo gyvenime keisti. Tikriausiai artėja pokyčių metas…