Afrikinis kiaulių maras

Afrikinis kiaulių maras (AKM) – ypač pavojinga virusinė naminių kiaulių ir šernų liga. AKM serga kiaulės, šernai ir laukinės kiaulės. Afrikinis kiaulių maras, kaip teigia Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Veterinarijos rizikos vertinimo skyriaus vedėjas dr. Eugenijus Jacevičius, žmonėms nepavojingas. Juo serga tik kiaulės ir šernai. Žmonių sveikatai ir gyvybei ši liga grėsmės nekelia.

AKM neigiamos pasekmės

AKM protrūkis pirmiausiai turi neigiamos įtakos kiaulių ir šernų sveikatai ir gerovei. AKM protrūkio pasekmės priklauso nuo AKM protrūkio masto bei AKM likvidavimo priemonių efektyvumo apribojimų zonose. AKM protrūkis gali sukelti tiesioginius ir netiesioginius ekonominius nuostolius. AKM protrūkio židinyje kiaulės likviduojamos, jų gaišenos saugiai sunaikinamos, sustabdomas kiaulių veisimas, suvaržoma prekyba kiaulėmis ir kiauliena. Kiaulių fermose atliekami valymo ir dezinfekcijos darbai, valomos ir dezinfekuojamos užkrėstos transporto priemonės, įranga, įrankiai. Didžiulius nuostolius sudaro sustabdomas kiaulių ir kiaulienos bei kitos žemės ūkio produkcijos eksportas. Labai smarkiai išauga išlaidos AKM stebėsenai ir kontrolei, laboratoriniams tyrimams. AKM protrūkio atveju taip pat atsiranda socialinės ekonominės pasekmės – kiaulių augintojai netenka darbo, praranda pajamas.

AKM viruso plitimas

Afrikinio kiaulių maro virusas (AKM) yra labai atsparus aplinkos poveikiui. Virusas yra atsparus aukštai aplinkos temperatūrai, šaltis ši virusą konservuoja ir patekęs į palankęs sąlygas jis gali toliau plisti. Todėl metų laikai gali turėti labai nedidelę įtaką šio viruso plitimui, kadangi afrikinio kiaulių maro virusas gali plisti per užsikrėtusius gyvūnus, prie ligos platinimo nemažai prisideda ir žmonės: virusas platinamas pervežant gyvulius, šeriant kiaules maisto atliekomis, ūkiuose nesilaikant biologinio saugumo reikalavimų.

Afrikinis kiaulių maras yra tokia užkrečiama liga, kurią itin sunku sustabdyti, nes virusas labai greitai plinta ir ilgai išlieka užsikrėtusių kiaulių ar šernų kraujyje, audiniuose, išskyrose, išmatose, skerdenose, šviežioje kiaulienoje ar šernienoje ir kai kuriuose kiaulienos ar šernienos produktuose.

AKM virusas (AKMV) perduodamas ne tik tiesioginio kontakto būdu tarp šernų ir kiaulių, bet virusas gali plisti ir netiesioginio kontakto būdu – per apkrėstą inventorių, rūbus, transportą, pašarus, pašarinius priedus, žaliavas, šeriant kiaules virtuvių atliekomis. Ši liga per placentą perduodama vaisiui.

Paukščiai, musės ir žmonės gali fiziškai pernešti virusą iš užkrėstų kiaulių sveikoms. Į kiaulių ūkius infekcija gali patekti šeriant kiaules neapdorotomis maisto atliekomis, kuriose yra gyvūninių produktų likučių. Vasarą dauguma žmonių vykdami iškylauti į gamtą dažniausiai su savimi pasiima ir maisto produktų.

Kaip vienas iš AKMV plitimo šaltinių į neužkrėstas zonas gali būti nepakankamai termiškai apdorotos gyvūninės kilmės maisto atliekos. Todėl po vaišių gamtoje nereikėtų palikti gyvūninės kilmės maisto likučių, o juos surinkti ir saugiai juos sunaikinti. Taip pat primename, kad besilankant gamtoje ir aptikus gyvūno gaišeną, jokiais būdais nesiartinti ir neliesti šios gaišenos, o nedelsiant informuoti apie radinius teritorinę VMVT.

AKM  kontrolė

AKM kontrolė pagrįsta biologinio saugumo priemonių taikymu. Biologinio saugumo priemonių taikymas kiaulių laikymo vietose yra labai svarbi AKM prevencijos priemonė. Veterinarijos teisės aktai reikalauja, kad gyvos kiaulės būtų kilę iš sveikų kiaulių bandų, kurios būtų apžiūrėtos prieš 24 valandas iki gyvų kiaulių pakrovimo.

Gyvos kiaulės gali būti įvežamos į Europos Sąjungą tik iš tų trečiųjų šalių, kurios yra įtrauktos į sąrašą šalių gyvų kiaulių importui. Kuilių sperma gali būti tiekiama tik iš patvirtintų centrų ir iš trečiųjų šalių įtrauktų į sąrašą šalių kuilių spermos importui. Kiauliena ir jos produktai turi būti gauti iš sveikų kiaulių, paskerstų veterinarijos priežiūroje. Kiauliena ir jos produktai gali būti įvežami tik iš tų trečiųjų šalių, kurios yra įtrauktos į sąrašą šalių kiaulienos ir jos produktų importui.

Transporto priemonės, kuriomis vežami gyvūnai, gyvūniniai produktai, pašarai ir kitos siuntos turėtų vykti į paskirties vietą tik magistraliniais keliais, valomos ir dezinfekuojamos paskirties vietoje iškrovus krovinį. AKM apsaugos ir priežiūros zonose naudojamos transporto priemonės, jokiu būdu neturėtų būti išleidžiamos iš tų zonų, kol nebus panaikinti apribojimai dėl AKM.

Asmenys turėję kontaktų su gyvomis kiaulėmis bent 48 valandas neturėtų lankytis kiaulių laikymo vietoje. Kiaules prižiūrintis personalas turi laikytis asmeninės higienos priemonių ir biologinio saugumo priemonių.

Šiuo metu prieš afrikinio kiaulių maro virusą sukurtų efektyvių vakcinų nėra. Siekiant sukurti šias vakcinas, daug dirba įvairių šalių mokslininkai. Šiuo metu yra dirbama su įvairaus tipo vakcinomis (inaktyvuotos, atenuotos, DNR ir t.t.), tačiau iki šiol vis nepavyksta sukurti vakcinos, kuri visiškai apsaugotų kiaulinių šeimos gyvūnus nuo užsikrėtimo šiuo virusu, būtų saugi naudoti ir nesukeltų įvairių šalutinių reiškinių. Tad šiuo metu yra atliekami tik šių vakcinų moksliniai tyrimai. Vakcina gyvūnų vakcinacijai yra patvirtinama ir suteikiamas leidimas naudoti vakciną tik tada, kai yra gaunami patvirtinantys rezultatai iš mokslinių institucijų, kad vakcina yra visiškai saugi ir efektyvi naudoti prieš tam tikrą ligą.

Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI) aktyviai tiriami naminių kiaulių bei šernų kraujo ir organų mėginiai afrikiniam kiaulių marui (AKM) nustatyti. NMVRVI yra atliekami AKM serologiniai ir molekuliniai tyrimai.  AKM viruso nustatymui yra naudojami laboratoriniai tyrimai, užtikrinantys greitą ir tikslų afrikinio kiaulių maro viruso nustatymą gautuose kiaulių ar šernų mėginiuose, tai yra polimerazės grandininės reakcijos (PGR) ir imunofermentinės analizės (ELISA) metodai.

Rekomendacijos

•                    Geriausias būdas apsisaugoti, kad AKM sukėlėjas nepatektų į ūkį, – griežtas biologinio saugumo reikalavimų laikymasis.

•                    Gydymo nuo šios ligos nėra, sergančios kiaulės ar šernai naikinami.

•                    Kiaulių savininkai, kurie įtaria, kad jų kiaulės serga, turi nedelsiant kreiptis į savo vietos veterinarijos gydytoją arba valstybinės maisto ir veterinarijos pareigūnus.

•                    Imantis šių veiksmų, kiaulių savininkai gali apsaugoti savo kiaules:

•                    Patikrinkite kiaules mažiausiai du kartus per savaitę dėl neįprastų požymių ar elgesio.

•                    Stebėti naujai įsigytų kiaulių sveikatos būklę.

•                    Izoliuoti sergančias kiaules, nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją, kol bus nustatyta ligos priežastis!

•                    Laikytis tinkamų biologinės saugos priemonių, užkertant kelią laukinių gyvūnų kontaktui su laikomomis kiaulėmis, nelaikyti kiaulių lauke.

•                    Valyti ir dezinfekuoti drabužius, įrangą ir transporto priemones, įvažiuojančias į fermą ir išvažiuojančias iš jos.

•                    Neleisti į ūkį pašalinių asmenų, transporto priemonių.

•                    Nešerti kiaulių virtuvės atliekomis, kadangi tai gali būti galimo užkrato šaltinis!

•                    Įtarus ligą nedelsiant informuoti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą visa parą veikiančiu nemokamu telefonu 8 800 40 403 arba tiesiogiai kreiptis į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinį padalinį, kurį galite rasti kiekviename rajone ar pranešti jus aptarnaujančiam privačiam veterinarijos gydytojui.