Mokslo savaitei praskriejus
Šiandien švietimas privalo žengti koja kojon su pažanga, kuri neatsiejama nuo naujausių technologijų, kurias galima pritaikyti ugdymo procese. Noras susipažinti su naujovėmis, pamėginti jas pritaikyti įvairiose pamokose, paskatino Prienų „Revuonos“ pagrindinės mokyklos direktorės pavaduotoją Rasą Alaburdienę imtis ambicingo projekto įgyvendinimo.
Projekto „Netradicinė mokslo savaitė“ koordinatorė Rasa Alaburdienė teigė esanti dėkinga UAB „Prienų kompiuteriai“ vadovams Dainorai ir Dariui Kuliešams, kurie buvo pagrindiniai projekto patarėjai, konsultantai, idėjų generatoriai.
„Dalis įrangos, kuri buvo naudojama visą savaitę, buvo nuomojama. Iš Multimedijos centro atvyko darbuotojai, kurie naujausią laboratoriją – tik gautą VDU, kainuojančią tūkstančius litų – atvežė ir mums demonstravo vieną dieną“, – galimybe supažindinti mokinius su moderniausiomis mokslo ir technologijų naujovėmis džiaugėsi R. Alaburdienė.
Įtraukė ir pačius mažiausiuosius
Paklausus, kokie vaikų atsiliepimai, direktorės pavaduotoja patikino, jog patys geriausi. Tai, pasak jos, rodo ir jų elgesys: nereikėjo per pamokas tildyti, prašyti klausytis. Per pertraukas mokiniai be jokio stumdymosi sustodavo į eilutę prie X-box žaidimų kompiuterio. Net ir specialiojo skyriaus vaikai buvo atvesti prie X-box, kuris jiems labai patiko. Kai pradėjome projekto darbus, pamatėme, jog tai taip įdomu, kad reikia įtraukti ir mažiukus. Šiame projekte dalyvavo 1-10 klasių mokiniai, apie 300 vaikų. Savaitę kasdien visose klasėse vyko bent po penkias pamokas“.
Atvykę aukštųjų mokyklų dėstytojai, mokslininkai supažindino mokinius su kompiuterine lingvistika – legalia programine įranga. Kadangi vaikai labai mėgsta žaisti, tai daugiausia kalbėta apie žaidimus, parodyta, kaip galima išvengti piratavimo.
Lietuvių kalbos pamokose vaikai dirbo su interaktyvia lenta. Buvo pristatyta ne tik pati lenta, kurios daugelis vaikų nėra matę, bet ir parodyta, kaip interaktyvi lenta gali būti panaudojama pamokoje.
Pradinukams matematikos pamokose buvo pademonstruotos technologijos, kurias atsivežė VDU mokslininkai, dirbantys robotikos padalinyje. Patys mažiausieji robotus tik stebėjo, o 5-10 klasių mokiniai turėjo galimybę ne tik sukonstruoti robotukus, bet ir išbandyti.
Visas priemones turėjo galimybę išbandyti ir mokytojai. Per netradicinę mokslo savaitę pamokas vedė ir mokyklos mokytojai, ir universitetų dėstytojai, mokslininkai. Aleksandro Stulginskio universiteto dėstytojas, biomedicinos mokslų daktaras Žydrūnas Preikša mokiniams pademonstravo, kaip naujausios technologijos pritaikomos gyvosios gamtos tyrimuose. Mokslininkas pristatė skaitmeninį mikroskopą, kuris didina daiktą ar detalę 200 kartų. Mokiniai pamatė, kaip 10 centų moneta pro mikroskopą prilygsta televizoriaus ekranui. Vaikai per mikroskopą stebėjo grybus arba vadinamas kerpes, realiu laiku kameromis stebimus gyvūnus, paukščių migraciją. „Su šiuo mokslininku bendraujame labai seniai. Pirmieji mūsų projektai, kurie pasaulyje užėmė pirmąsias vietas, buvo atlikti Žydrūnui padedant ir konsultuojant“, – bendradarbiavimu su prieniečiu, Nemuno kilpų regioninio parko vyr. ekologu Ž. Preikša džiaugėsi pavaduotoja.
Pradinukų pamokos kitaip
Už projekto lėšas pradinių klasių mokinių ugdymui buvo įsigytos kaladėlės. Jas pradinių klasių mokytoja Asta Simanaitienė išbandė per matematikos ir lietuvių kalbos pamokas. Pradinukai per lietuvių kalbos ir matematikos pamokas dirbo su medinėmis raidžių ir skaičių kaladėlėmis: sudarinėjo žodžius su dvibalsiais, mokėsi atlikti atimties ir sudėties iki 9 veiksmus. Mokytojos teigimu, vaikams darbas patiko, jie daug greičiau įsisavino medžiagą, negu rašydami ar skaitydami. Ieškojimas atsakymo konstruojant yra įdomesnis.
„Gamtos ir žmogaus, fizikos mokytoja Zita Ferevičienė vedė pamoką pradinukams. Atradome daug dalykų, kuriuos galime panaudoti iš gamtos, ir nereikia jokių investicijų“, – vedžiodama po mokyklą pasakojo R. Alaburdienė. Dėstydama temą „Žaislų naujovės“, mokytoja vaikams papasakojo apie močiučių laikų žaislus, supažindino su šiuolaikiniais pulteliu valdomais automobiliu ir sraigtasparniu. Atskleidė šių žaislų unikalumą, suteikė galimybę juos išmėginti. Pamokos metu vaikai ne tik žaidė, bet ir lavino atmintį, dėmesį bei mąstymą.
Mokytoja Kristina Kravčenko pradinių klasių mokiniams pristatė geometrines figūras. Nors tema buvo ta pati, pamokos skyrėsi, nes vaikų darbo tempas, jų žinios ir gebėjimai skirtingose klasėse labai skiriasi. Vieni pirmokai spėjo tik nupiešti iš skirtingų figūrų sudarytus piešinius, kiti spėjo ir truputį pažaisti, susiskirstę komandomis pagal tai, kokią figūrą išsirinko. Na, o vyresnieji mokiniai ne tik greitai ir gerai atliko visas jiems parengtas užduotis, bet turėjo laiko ir pažaisti įvairius žaidimus.
Dailės ir technologijų pamokose visą savaitę pradinukams vyko pamokos „kitaip“. Technologijų pamokose jie su mokytoja Vilma Glaveckiene mokėsi daryti darbelius iš popieriaus, naudodami įvairias technikas ir medžiagas. Vienos klasės darė kalėdinį atviruką, kurį puošė iš popieriaus iškirpta kelių dalių eglutė su šventine kepuraite, kitos – iš kartono ir spalvoto popierius darė ežiuką tarp grybų, o vyrėlesni mokiniai kūrė kalėdinį atviruką ir gėlę.
Užsiėmimų per savaitę buvo daug. Ir visi jie, pasak pamokas vedusių mokytojų, vaikams buvo nauji ir vertingi.
Kūrė paveikslus iš javų ir audinių
Technologijų mokytojos Rasos Uleckienės vedamų pamokų metu mokiniai išmoko naujai pažvelgti į kūrybinį procesą. Tekstilės užsiėmimų metu netradiciniu būdu ant kamštinės dangos dėstydami audinius, mokėsi atlikti rūbų konstravimo, spalvų derinimo, audinių parinkimo užduotis. „Netikėtas požiūris į konstravimą, spalvų derinius mokinius patraukė. Žinoma, nebuvo lengva, kadangi audiniai yra įvairaus dydžio. Sakiau: mažiau karpykite. Yra stačiakampis gabalėlis, o jūs suformuokite iš jo kūno korpusą, kad turėtų apimtis. Siūliau nieko nesižymėti ant lentos. Pasistengti pajusti, kiek galima toje lentoje išdėlioti“, – pasakojo mokytoja.
Technologijų pamokų metu, panaudodami įvairias audinių skiautes, sagas, vilną, mokiniai kūrė tekstilės kompozicijas. Pasak R. Uleckienės, jose turėjo atsispindėti figūrinė kompozicija, kurioje būtų panaudotas žmogaus ar gyvūno atvaizdas. Kadangi audinį galima klostuoti, pasukti, palenkti, viena iš užduočių buvo suformuoti žmogaus ar gyvūno atvaizdą, kuris nebūtų statiškas, įgautų formas ir apimtį. „Dauguma mokinių darbus atliko aplikacijos būdu, bet keli pasistengė, kad jų audiniai taptų gofruota poniutės apykakle, eikliu žirgo kūnu“, – mokinių darbu ir jų sukurtais kūrybiniais darbais džiaugėsi mokytoja.
Kitose R. Uleckienės technologijų pamokose mokiniai turėjo galimybę ne tik susipažinti su grūdinėmis kultūromis, augančiomis Lietuvoje, bet jas panaudoti savo darbuose. Darbe „Kuriu gyvūną“ buvo užduotis ant kamštinės medienos pagrindo išdėlioti gyvūno figūrą, panaudojant tokius grūdus, kurie padėtų kuo geriau, įtaigiau sukurti gyvūno kailį, žvynus ar spyglius, gyvūno aplinką.
Kamštinės medienos pagrindu pagamintos lentos buvo gautos iš projektinių lėšų, jos pasiliko mokykloje ir pasitarnaus vaikų kūrybiškumo ugdymui.
Įdomioji morfologija, kompiuterinė lingvistika ir mašininis vertimas
Asociacijos „Atviras kodas Lietuvai“ biuro ir edukacinių programų komiteto koordinatorius Mantas Kriaučiūnas 5-8 klasių mokinius supažindino su daugybe žaidimų, kuriuos galima rasti internete, ir kurie tinka ne tik smagiai praleisti laiką, bet ir lavina įvairius vaikų gebėjimus: vaizduotę, loginį mąstymą, reakciją, dėmesio sukaupimą, strategijų taikymą ir daugelį kitų.
VDU mokslininkai – Kompiuterinio lingvistikos centro vadovas, humanitarinių mokslų daktaras Andrius Utka ir Humanitarinių mokslų daktarė, Kompiuterinio lingvistikos centro darbuotoja Erika Rimkutė – vyresniųjų klasių moksleivius supažindino su svetaine www.tekstynas.vdu.lt, kur galima sužinoti bet kokio žodžio reikšmę, tą žodį įvairiapusiškai išanalizuoti, naudojantis įrankiais padaryti įvairias veiksmažodžių formas, net jei jos labai retai vartojamos. „Mus domina kalba ir kompiuteriai. Kiekvieną tekstą galima analizuoti. Programa atlieka daug funkcijų: skaičiuoja žodžius, sakinius, skaičiuoja sakinio ilgį, žodžio ilgį, automatiškai priskiria kalbos dalis, padalina tekstą į sakinius“, – aiškino A. Utka.
Mokslininkai mokinius supažindino su įvairiomis vertimo programomis ir parodė vaizdo įrašus, kaip jos veikia konkrečiose situacijose, kaip padeda skirtingas kalbas mokantiems žmonėms bendrauti tarpusavyje, jeigu šalia nėra vertėjo. Lietuvių kalbos morfologija yra pakankamai sudėtinga, tad lygiagretusis tekstynas gali palengvinti vertimą, nes čia atsižvelgiama ir į morfologines kalbos dalių ypatybes. Pasak A. Utkos, VDU svetainėje esanti vertimo sistema verčia tiksliau negu Google vertėjas, kuriuo dažniausiai naudojasi mėgėjai ir neturintys kitų galimybių kompiuterio vartotojai. Pavyzdžiui, orų prognozės, naujų televizorių instrukcijos, yra verčiamos ne žmonių, o kompiuterinių programų pagalba. Tai, kaip teigė Kompiuterinio lingvistikos centro vadovas, vadinama mašininiu vertimu.
Mokslo pasiekimų pristatymas
Mokslo savaitės pabaigoje vykusio renginio metu visi projekte dalyvavę mokslininkai pasidalijo mintimis, ką jie veikė su mokiniais, ir davė patarimų mokytojams, kaip geriau pamokose panaudoti mokslo teikiamas galimybes.
„Revuonos“ pagrindinės mokyklos direktorė I. Balčiukynienė padėkojo idėjų generatoriams „Prienų kompiuterių“ atstovams Dariui ir Dainorai Kuliešams bei pavaduotojai ugdymui Rasai Alaburdienei už mokiniams suteiktą galimybę praplėsti akiratį ir vaikų skatinimą domėtis mokslu ir jo pasiekimais. Padėkos buvo įteiktos visiems projekte dalyvavusiems ir pamokas vedusiems mokslininkams.
