Prienų vardas skambės semiotikos kongrese Kinijoje

Šių metų spalio 5–9 dienomis Nankine (Nanjing) Kinijoje vyks XI-asis pasaulio semiotikos kongresas ir I-asis Kinijos semiotikos forumas, kuriame dalyvauti ir skaityti pranešimus pakviestas mokslininkas, pedagogas Karolis Rimtautas Kašponis. Prienų globos namuose gyvenantis profesorius yra parengęs dokumentinę biografinę studiją – stendinį pranešimą apie vieną iš žymiausių semiotikos mokslo atstovų ir plėtotojų pasaulyje, išeivį iš Lietuvos Algirdą Julių Greimą (1917-1992), kurio ankstyvojo gyvenimo Lietuvoje periodas susijęs ir su Prienais. Nors Greimo vardas Lietuvoje dar neskamba taip garsiai kaip M. K. Čiurlionio, su kuriuo jis yra palyginamas, nuo 1992 metų Vilniaus universitete veikia A. J. Greimo vardu pavadintas centras, kuris populiarina šio mokslininko teorijas ir plėtoja lietuviškąją semiotiką.

Antradienį Prienų rajono savivaldybėje, dalyvaujant merui Vytui Bujanauskui, mero pavaduotojai Loretai Jakinevičienei, Prienų miesto seniūnui Algimantui Matulevičiui, Prienų globos namų direktorei Angelei Bajorienei, dokumentinės biografinės studijos apie A. J. Greimą autoriui, profesoriui Karoliui Rimtautui Kašponiui bei kuratoriui, Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos docentui Romualdui Misiukevičiui, buvo pristatytas plakatas, įamžinantis Greimų tiltą Prienuose. Plakatas kongrese Kinijoje papuoš 17 stendų ekspoziciją „Algirdo Juliaus Greimo vaikystė“. Stendo viršuje užrašas anglų kalba – GLOBALIOJI SEMIOTIKA: TILTAS TARP SKIRTINGŲ CIVILIZACIJŲ, o stendo apačioje – GREIMŲ TILTAS PER NEMUNĄ, LIETUVOJE. „Plakato pavadinimas yra lyg paties kongreso simbolis. Juk Algirdas Greimas yra vienas iš semiotikos pagrindėjų“, – sakė prof. K. R. Kašponis. Kongrese Kinijoje jis skaitys pranešimus „Intelektualiųjų ir estetinių ženklų genezė A. J. Greimo biografijoje“ ir „Melodikos lyginamojo tyrimo tikimybinis statistinis metodas (arba modelis)“. Ekspozicijos medžiagą padėjo papildyti ir parengti kuratoriai – minėtasis doc. R. Misiukevičius ir Kauno technologijos universiteto Garso ir vaizdo meno technologijų katedros vedėjas doc. dr. Darius Kučinskas, kurie taip pat vyks į Kiniją. Delegacijoje dalyvaus dar keletas Lietuvos mokslinės akademinės bendruomenės narių, taip pat prie grupės sutiko prisijungti A. J. Greimo mokinys, Tarptautinio semiotikos instituto direktorius Eeras Tarastis.

K. R. Kašponis: „Stovėdamas ant tilto aš pajutau, kad jis turi būti Greimų tiltas“

Prienams didelė garbė, kad kalbant apie semiotiką ir mokslininkus, susijusius su Lietuvos vardu, skambės ir Prienų miesto vardas. O viskas prasidėjo 2001 m., kai prof. K. R. Kašponis dalyvavo semiotikų kongrese Imatroje, Suomijoje. Ten jis prasitarė, jog jo tėvai dirbo vienoje mokykloje Kupiškyje, kurią lankė A. J. Greimas. Paprašytas A. J. Greimo įamžinimu pasaulyje besirūpinančios Tarptautinės semiotikos studijų asociacijos prezidento – Helsinkio universiteto profesoriaus, Tarptautinio semiotikos instituto direktoriaus Eero Tarasčio (A. J. Greimo mokinio) – K. R. Kašponis parengė dokumentinę biografinę ekspoziciją apie A. J. Greimo gyvenimo periodą Kupiškyje, tačiau to pasirodė maža. Taip nuo 2003 m. prasidėjo kelionė A. Greimo gyvenimo pėdsakais užsienyje, o vėliau ir Lietuvoje, po tas vietas, kur Greimas gyveno, – Kunigiškius (Svėdasų valsčius), Kupiškį, Šiaulius, Marijampolę ir Prienus. Profesorius sužinojo, kad A. J. Greimo tėvas Julius Greimas statė Prienų tiltą. Istoriniai šaltiniai liudija, jog nuo 1934 m. pabaigos iki 1940 m. jis buvo miesto burmistras. Jo iniciatyva buvo atlikta daugybė svarbių darbų: tvarkomos gatvės, miesto centras, jis rūpinosi Prienų žmonių gerove, švietimu ir kultūra, ypač jautrus buvo neturtingoms šeimoms. J. Greimas buvo Lietuvos tautininkų sąjungos Prienų apylinkės pirmininkas, apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu (IV laipsnio, 1929), Šaulių žvaigždės ordinu (1938), Trijų liepsnų ordinu (II laipsnio, 1937), sidabro medaliu „Už ryžtingumą“ („Za otvagu“, 1915). Anot prof. K. R. Kašponio, Prienuose vasaromis, atostogų ir švenčių metu gyveno ir jo sūnus – Vytauto Didžiojo universiteto Kaune ir vėliau Grenoblio universiteto Prancūzijoje studentas Algirdas Julius Greimas. Profesorius pamanė, kad reikėtų įamžinti Greimų vardą Prienuose, kaip ir kitose jo gyvenimo vietose Lietuvoje, o geriausiai tam pasirodė tinkantis tiltas per Nemuną. „Stovėdamas ant tilto aš pajutau, kad jis turi būti Greimų tiltas. Džiaugiuosi, kad Savivaldybės architektė ir vadovai palaikė šią idėją“, – kalbėjo K. R. Kašponis.

Profesoriaus ir jo pagalbininkų parengta stendinė dokumentinė ekspozicija „A. J. Greimo vaikystė“ jau buvo eksponuota Paryžiaus Sorbonos, Helsinkio, Vilniaus universitetuose, Lietuvos ambasadoje Maskvoje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Kauno technologijos universitete, Kupiškio etnografijos muziejuje, Druskininkuose M. K. Čiurlionio studijų savaitėje, Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje, Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejuje, Šiauliuose, Prienuose. K. R. Kašponis tiki, kad Greimų vardo įamžinimas Prienuose sulauks Lietuvos visuomenės dėmesio, taps žinomas intelektualų semiotikų visuomenėje, kuri yra pasklidusi visuose pasaulio kontinentuose, ir Prienai pateks į Europos kultūros žemėlapį.

R. Misiukevičius: „Tai pirmasis atvejis Europoje, kad mokslininko vardas suteiktas tiltui“

Beveik nuo pačios ekspozicijos kaupimo pradžios ir pirmosios parodos (2003 m.) į šį darbą aktyviai įsijungęs prof. K. R. Kašponio mokinys, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos doc. R. Misiukevičius, kuris Kinijoje pristatys A. J. Greimo ekspoziciją, pasidžiaugė, jog jam teko laimė iki šiol bendrauti su profesoriumi, pasisemti daug teorinių žinių, patirties ir prisijungti prie bendro darbo. Docentas, sakė, kad jam svarbi semiotikos tema, o prof. K. R. Kašponis, anot docento, tarsi semiotikos Magelanas Lietuvoje – visai Lietuvai nori grąžinti A. J. Greimo atminimą.

Reikėtų paminėti, kad semiotika – tai mokslas apie reikšmes ir prasmes. Žmogus kas žingsnį susiduria su įvairiomis reikšmėmis, jo pasaulis visada ką nors reiškia. Yra įvairių semiotikos paaiškinimų, bet vienas iš bendriausių, kad šis mokslas bando analizuoti žmogiškąją patirtį ir siekia sukurti pakankamai tikslius metodus, kurie leistų aprašyti reikšmių atsiradimą ir suvokimą.

Doc. R. Misiukevičius įsitikinęs, kad prof. K. R. Kašponis atliko didelį ir nepaprastai vertingą darbą, surinkęs dokumentinę medžiagą ir parengęs ekspoziciją apie A. J. Greimo vaikystės ir jaunystės laikotarpį Lietuvoje, jos pagrindu parengęs monografiją, kuri bus išspausdinta kitais metais, taip pat įgyvendinęs kilnų tikslą, kurį labai palaikė Prienų rajono savivaldybė – įamžinti Greimo vardą Prienuose. „Tai pirmasis atvejis Europoje, kad mokslininko vardas suteiktas tiltui“, – pabrėžė doc. R. Misiukevičius, pasidžiaugdamas, kad yra tokie darbai, kurie neišdils niekada. „Greimo sugrąžinimas Lietuvai mūsų, mokslininkų, grupėje vyksta labai aktyviai. Ir toliau bus daromi visi žygiai, kad Greimas sugrįžtų, nes mes manome, jog A. J. Greimas niekuo nenusileidžia Čiurlioniui, o jo, kaip mokslininko, pasiekimai pasaulyje yra Lietuvai didžiausia garbė. Mes ir ypač ateities kartos turi tai suprasti“, – teigė R. Misiukevičius.

Roma Sinkevičiūtė