Dirbamos žemės nuomos sutartis: kodėl neužtenka tik susitarti žodžiu

Artėjant kasmetiniam žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimui, Žemės ūkio ministerija ragina ūkininkus atlikti namų darbus ne tik laukuose, bet ir dokumentų stalčiuose – pasitikrinti, ar žemės valdymo dokumentai tvarkingi. Parama pasieks tik tuos, kurie žemę dirba turėdami tam teisinį pagrindą.

Kas yra „paramai tinkamas hektaras“?

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas numato griežtą taisyklę: tiesioginės išmokos mokamos tik už „paramai tinkamą hektarą“. Tai – plotas, kuriame vykdoma žemės ūkio veikla ir, svarbiausia, kurį ūkininkas valdo teisėtais pagrindais.

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), atlikdama patikras, informaciją apie žemės valdymą pirmiausia tikrina VĮ Registrų centro bei Žemės ūkio duomenų centro registruose. Tačiau tais atvejais, kai duomenų ten nėra,  t. y. žemės nuomos sutartis nėra oficialiai įregistruota viešajame registre, ūkininkas privalo pateikti valdymo teisę įrodančius dokumentus (nuosavybės, nuomos ar panaudos sutartis). Jie patvirtina, jog plotas valdomas teisėtai, o ne savavališkai.

Žodinės sutartys negalioja

Nors ūkininkų organizacijos nuolat informuoja savo narius, Lietuvoje vis dar populiarios žodinės žemės nuomos sutartys, taip pat yra nemažai paveldėtojų, kurie nėra susitvarkę reikalingų dokumentų dėl paveldėjimo teisės įtvirtinimo. NMA turi įsitikinti, kad parama mokama tik teisėtam valdytojui, todėl pareiškėjams primygtinai rekomenduojama turėti rašytinius dokumentus.

Ypač jei plotas valdomas bendraturčių ir viešajame registre nėra įregistruota naudojimosi tvarka, būtina turėti rašytinius visų bendraturčių sutikimus, kuriuose būtų aiškiai nurodyta deklaruotojo valdoma dalis.

Į daugelio nepatenkintųjų užduotą klausimą – o kam ta biurokratija, atsakyti galima labai paprastai:  žemės nuomos sutarčių neturėjimas kenkia ne tik pačiam ūkininkui, bet ir valstybei.

• Sankcijos pareiškėjui. Jei deklaruoto ploto valdymo teisė nepagrindžiama, parama už tą plotą neskiriama, o bendra išmokų suma papildomai sumažinama 0,5 karto nuo nepagrįsto ploto vertės. Be to, neteisėtai gauta parama gali būti susigrąžinama už laikotarpį iki ketverių metų.
• Sankcijos Lietuvai. Europos Komisija gali taikyti 5–10 proc. baudą nuo visos šalies metinių išmokų sumos, jei nustatoma, kad valstybė neužtikrina kontrolės ir moka paramą už neteisėtai valdomą žemę. Tai reikštų dešimčių milijonų eurų praradimą visam Lietuvos žemės ūkio sektoriui.

Strateginis planas ir tiesioginės išmokos

Tiesioginės išmokos yra pagrindinis įrankis ūkininkų pajamų stabilumui palaikyti, tačiau jos neatsiejamos nuo atsakomybės. Strateginiame plane pabrėžiama, kad pareiškėjas privalo deklaruoti visus valdomus plotus – net ir tuos, už kuriuos paramos neprašo.

Dokumentus kartu su paraiška (arba paprašius NMA) privaloma pateikti, kai:

• Pareiškėjas praėjusiais metais neteikė paraiškos;
• Deklaruojami didesni nei 2 ha plotai, kurie nebuvo deklaruoti dvejus metus;
• Atsiranda „dvigubas deklaravimas“ (kai du ūkininkai įbraižo tą patį lauką);
• Žemė valdoma bendraturčių, bet nėra nustatyta naudojimosi tvarka (tokiu atveju būtini rašytiniai visų bendraturčių sutikimai).

Ką galima padaryti jau šiandien?

Žemės ūkio ministerija ragina ūkininkus nelaukti pasėlių deklaravimo pradžios. Peržiūrėkite savo žemės valdymo sutartis, ar jos nepasibaigusios. Ar turite visų bendraturčių sutikimus? Ar paveldėjimo dokumentai sutvarkyti?

Svarbiausia – turėti bent minimalų rašytinį įrodymą, kurį paprašius galėtumėte pateikti NMA. Taip apsaugosite savo ūkį ir padėsite valstybei užtikrinti skaidrų paramos išmokėjimą.

Nuotr. pexels.com

Prierašas:
Tiesioginės išmokos mokamos tik už „paramai tinkamą hektarą“ – plotą, kuriame vykdoma žemės ūkio veikla ir kuris valdomas teisėtai.