Kaip sulaukti pavasario žvaliems
Kai aplinkui šalta ir vos ne visą parą tamsu, paveikiama ir mūsų savijauta – dažnai ji pablogėja. Ypač vėlyvo rudens ir žiemos pradžios mėnesiai dažnam iš mūsų būna sunkūs. Kaip sulaukti pavasario žvaliems kalbamės su medicinos centro „Meliva“ Prienų klinikos šeimos gydytoja Rita Keturakiene.
Kaip tamsusis ir šaltasis laikotarpis paveikia mūsų savijautą? Kas tai nulemia?
Vėlyvo rudens mėnesiai daugumai būna sunkūs. Šiais metais, kai po Naujųjų žemę nuklojo sniegas, šviesos buvo truputį daugiau. Šiuo laikotarpiu savijautą veikia hormonai, kurie gaminasi šviesoje arba tamsoje. Serotoninas, dar vadinamas „laimės hormonu“, gaminasi šviesoje, todėl ilgu ir tamsiu periodu jo pasigamina per mažai ir žmogus pradeda jausti energijos trūkumą, mieguistumą, dirglumą, nuotaikos pablogėjimą, net depresiją. Tamsa skatina gamintis melatoninui, kuris svarbus miegui – padeda greičiau užmigti, atsipalaiduoti, pailsėti. Todėl būtina šių hormonų pusiausvyra organizme.
Dėl ilgo tamsos periodo gali sutrikti cirkadinis ritmas – žmogaus vidinis biologinis laikrodis. Pavyzdžiui, pabundi įprastu laiku, bet kai už lango tamsu, atsikelti yra sunku, visą dieną trūksta energijos, esi mieguistas.
Ar per žiemą išeikvojame vasarą sukauptas vitaminų ir mineralų atsargas?
Per žiemą sukauptų atsargų neišnaudojame, bet šiuo laikotarpiu su maistu jų gauname mažiau. Ypač trūksta vitamino D, kuris dar vadinamas „saulės vitaminu“. Vitaminas D yra labai svarbus kalcio, fosforo apykaitai, nervinei, imuninei sistemai, raumenims. Jo gauname mažiau, nes žiemą, kartais ir lietingą vasarą, trumpiau šviečia saulė, rečiau būname lauke, dirbame uždarose patalpose, todėl dažnam žmogui vitamino D trūksta. Dėl to sumažėja imunitetas, atsiranda nuovargis, energijos stoka, kaulų, raumenų skausmai, plaukų slinkimas, nagų lūžinėjimas, depresija. Todėl tamsiuoju metų laiku ir pavasarį (iki gegužės pabaigos) sveikiems žmonėms reikia vartoti vitaminą D profilaktiškai. Vyresniems nei 65 metų žmonėms profilaktines vitamino D dozes rekomenduojama vartoti visus metus. Šio vitamino perteklius gali sukelti galvos skausmus, vidurių užkietėjimą, dažną šlapinimąsi, kaulų skausmus, raumenų silpnumą. Pravartu kartais pasitikrinti vitamino D kiekį.
Svarbūs ir kiti vitaminai: A, C, B. E, kurių dėl šaltuoju metų laiku pasikeitusios mitybos (mažiau vartojame vaisių, daržovių, jų kokybė prastesnė) pavasariop organizme taip pat gali sumažėti. Šie vitaminai svarbūs imunitetui, energijai, nervų sistemai, odai, plaukams. Kartais organizme sumažėja ir geležies kiekis, kurio trūkumas pasireiškia nuovargiu.
Ką reikėtų vartoti papildomai? Ar galime sau pakenkti, jei vitaminų vartosime per daug?
„Sveikam žmogui papildomai vartoti vitaminų, išskyrus vitaminą D, nereikia. Visko pagrindas – sveika ir pilnavertė mityba, nes žmogaus organizmas sugeba pasisavinti jam reikalingas medžiagas“, – primena gydytoja.
Pajutus bet kokius simptomus reikia ne patiems spręsti, kokius vitaminus ar papildus vartoti, bet kreiptis į šeimos gydytoją, kuris patars kokius tyrimus atlikti, kokio vitamino ar mineralo gali trūkti. Todėl kartą per metus, net ir jaučiantis gerai, rekomenduojama profilaktiškai apsilankyti pas šeimos gydytoją, kad pasitikrintume sveikatą, pasidarytume tyrimus.
Kokios ligos paūmėja pavasariop? Kodėl? Kaip jų išvengti?
Nors pavasarį oras atšyla, bet rizika susirgti peršalimo ligomis išlieka. Pirmiausia dėl to, kad daugelis neįvertina oro temperatūros, vėjo, saulės įtakos ir neapsirengia tinkamai. Pavasario laikotarpiui taip pat būdingos pavasarinių gripo, covido virusų bangos, nuo kurių apsisaugoti padeda imunoprofilaktika (skiepai).
Jau ankstyvą pavasarį, pradėjus žydėti pirmiesiems augalams, apie save „primena“ alergijos. Alergiški žmonės turi to nepamiršti ir būti pasiruošę. Kai kam gali būti netikėta žinia, kad sezoniškumas būdingas ir opaligei – pavasarį ir rudenį būna šios ligos paūmėjimai.
Ką daryti, kad pavasarį pasitiktume žvalūs, o ne apsnūdę po žiemos?
Paklausta, koks yra receptas, kad pavasarį pasitiktume žvalesni, gydytoja įvardijo kelis pagrindinius veiksnius, turinčiu įtakos gerai sveikatai: taisyklinga visavertė mityba, fizinis aktyvumas nors po 30 minučių tris kartus per savaitę, subalansuotas darbo ir poilsio rėžimas, savo ir kitų nervų sistemų tausojimas.
Taip pat rekomenduojama kuo daugiau būti gryname ore, kur tik galima eiti pėsčiomis, o ne važiuoti automobiliu, nepamiršti posakio: „visos ligos nuo nervų“ – vengti streso.
„Užsitęsus prastai bendrai savijautai verta pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, kuris padės išsiaiškinti tikslias negalavimo priežastis ir prireikus skirs gydymą“, – linkėdama visiems būti sveikiems ir žvaliems sutikti pavasarį kalbėjo šeimos gydytoja Rita Keturakienė.
Ačiū už pokalbį.
