Leidykla „Briedis“ pristato Marko Galeotti knygą „Iškilusi ant karo pamatų. Rusijos karinė istorija nuo ištakų iki šių dienų“.
Vladimiras Putinas sugebėjo išsilaikyti valdžioje, nepaisant vos katastrofa nevirtusio įsiveržimo į Ukrainą. Kaip jam tai pavyko? Atsakymas į šį klausimą glūdi Rusijos istorijoje. Neturėdama nei natūralių gamtinių sienų, kurias būtų galima lengviau ginti, nei ekonomikos augimui palankių sąlygų, Rusija šimtmečiais kovojo su to meto galingiausiomis, dažnai technologiškai už ją pranašesnėmis karinėmis galybėmis. Kad atremtų šiuos iššūkius, ji turėjo smarkiai engti savo žmones, įtvirtindama stiprią autoritarinę, neretai net totalitarinę valdžią, todėl karas formavo jos raidą nuo despotiškų Maskvos valdovų, nuolatinio imperijos plėtimo siekiančių carų iki sovietinių komisarų bei naujausių laikų Rusijos Federacijos prezidentų. Pirmojo prezidento Boriso Jelcino faktiškai paskirtas įpėdinis Putinas su trumpa pertrauka vienašališkai valdo beveik ketvirtį amžiaus ir iš fasadinio demokrato prezidentavimo pradžioje jau spėjo pavirsti viena agresyviausių XXI a. asmenybių, atvirai besididžiuojančia Petro I ir Jekaterinos II žiauria užkariavimų politika.
Dabartinių Rusijos valdovų metodų reikia ieškoti gilioje istorijoje. Rusų tapatybė nuolat formavosi karo žaizdre, veikiamame išorinių grėsmių ir vidinio troškimo plėstis. Ar tai būtų Viduramžių kova su skandinavų vikingais ir mongolų chanais, ar savo pačios imperijos plėtimas, XIX a. susirėmimai Azijoje, ar XX a. karai, per kuriuos Rusija virto komunistine Sovietų Sąjunga ir kovojo prieš buvusią sąjungininkę – nacių Vokietiją. Nuolatinė ekspansinė politika grįsta įvairiai: tai postringavimais apie „rusiškų žemių surinkimą“, tai „ypatinga imperine misija“, tai „pasauline revoliucija“. Keitėsi valdovai, valdymo sistemos, režimai, net pačios valstybės pavadinimai, tačiau esmė nepakito. Visi šie konfliktai ne tik gausiai aplaistė krauju pačios Rusijos žemę, bet ir atnešė daugybę kančių į kitus kraštus. Po Šaltojo karo nusilpusi valstybė galų gale atsigręžė į Putiną, o šis uždegė ją nauja, karinga, triumfališka beprotybe, atvedusia tiesiai prie karo Ukrainoje.
Puslapis po puslapio autorius nušviečia daugelį karų, kuriuose dalyvavo Rusija. Kitaip nei tvirtina šiuolaikinė Kremliaus propaganda, toli gražu ne visuose karuose pergalę šventė tariamai nenugalimas rusų karys. Kai kurie konfliktai Rusijai baigėsi tiesiog katastrofiškai, kitur užsibrėžti tikslai nebuvo pasiekti. Dabartinis karas Ukrainoje, turėjęs pasibaigti greitu Kyjivo užėmimu ir pergalės paradu, virto ilgu sekinamuoju karu be greitų, šlovingų pergalių, rimtai sujaukusių Putino imperinius planus.
Šiuolaikiniais liudijimais papildyta knyga „Iškilusi ant karo pamatų“ griauna įvairius mitus ir pateikia išsamų Rusijos praeities bei dabarties vaizdą. Tekstą iliustruoja skirtingų laikotarpių žemėlapiai ir spalvotų nuotraukų įklija.
Knygą iš anglų kalbos vertė Kęstutis Choromanskis.
Kitos leidyklos „Briedis“ lietuviškai išleistos M. Galeotti knygos: „Kaip Putinas užgrobė Krymą. Pilkosios zonos karas“, „Viskas tampa ginklu. Karas XXI amžiuje“, „Vory. Rusijos supermafija“, „Putino karai. Nuo Čečėnijos iki Ukrainos“, „Žlugimas. Kaip Putino „virėjas“ tapo maištininku“, „Trumpa Rusijos istorija. Nuo pagonybės iki Putino“, „Kryžiuočių riteris prieš lietuvių karį (1283–1435 m.)“, „Rusijos politinis karas. Peržengiant hibridinio karo ribas“.
