„Kelių infrastruktūra ir susisiekimo ateitis: atsakymai į svarbiausius klausimus Prienuose“
Liepos 7 d. Prienuose vykęs susitikimas su susisiekimo ministru buvo skirtas aptarti svarbiausius regiono kelių infrastruktūros, eismo saugumo ir susisiekimo klausimus.
Kada planuojamas Prienai–Kaunas kelio remontas? Nuo kurios pusės prasidės darbai – nuo Prienų iki Rokų ar nuo Rokų iki Kauno?
Tai vienas aktualiausių klausimų. Meras pats parodė kelią ir akcentavo, kad darbai turėtų prasidėti nuo Prienų pusės. Lietuvoje keli didesni projektai dažnai pradedami vienu metu skirtingose atkarpose, tačiau simboliškai prasminga darbus pradėti būtent nuo Prienų. Nuo vaikystės girdėti pasakojimai apie planuotus, bet neįgyvendintus kelius dabar virsta realybe – šis kelias tikrai bus.
Seimo narė Jūratė Zailskienė informavo, kad projektas jau parengtas, dokumentai sutvarkyti, o šiuo metu svarstoma galimybė jį finansuoti viešosios ir privačios partnerystės būdu. Projektas suskirstytas į Kauno ir Prienų rajonų dalis. Tikimasi, kad remontas prasidės vienu metu abejose kelio dalyse, tačiau, atsižvelgiant į vietos bendruomenės nuomonę, prioritetas bus teikiamas Prienų pusei.
Kaip bus užtikrintas susisiekimas su Kaunu, kai vyks kelio remontas nuo Prienų pusės?
Pagal projektinius sprendimus, eismas bus reguliuojamas šviesoforais. Vis dėlto, atsižvelgiant į intensyvų eismą, toks sprendimas gali kelti spūstis ir nepasitenkinimą. Todėl dar iki konkurso paskelbimo bus ieškoma alternatyvių maršrutų ir sklandesnių eismo organizavimo sprendimų.
Projektas pristatytas Išlaužo gyventojams. Ar rastas kompromisas dėl sodybų ir verslų nukėlimo?
Šiuo metu projektas dar derinamas, o dėl sodybų ar verslų nukėlimo kol kas diskusijų nevyko. Dauguma žemės klausimų jau išspręsta, projektuotojai dirba sklandžiai, nėra teisminių ginčų ar kitų esminių trukdžių.
Ar planuojama spartinti šaligatvių rekonstrukcijas miesteliuose, kur jų visai nėra?
Ministerija supranta šaligatvių svarbą, tačiau sprendimus priima savivalda. Kelių perdavimas savivaldybėms nebus priverstinis – kiekvienas atvejis bus svarstomas individualiai. Siekiama perduoti ne tik kelius, bet ir visą reikalingą infrastruktūrą. Tokiu būdu savivaldybės galės pačios spręsti, kokie darbai jų teritorijoje yra prioritetiniai.
Ar planuose galėtų atsirasti 10 km vandens kelio pratęsimas iki Sėklytėlės, link Birštono?
Šiuo metu oficialus vandens kelias tęsiasi nuo Kauno marių iki Prienų. Pirmiausia reikia pasirūpinti esamos trasos praplaukiamumu ir tinkama priežiūra. Smulkesni laivai gali plaukioti ir be papildomo valymo.
Ar keliai, perduodami savivaldybei, bus perduodami kartu su visomis lėšomis, ar tik dalimi (pvz., 50 %)?
Apie finansavimo mažinimą nekalbama. Šiemet savivaldybės jau gavo 5 % daugiau lėšų, o pagal įstatymą finansavimas dar didės po 5 % per ateinančius dvejus metus. Siekiama, kad augimas būtų dar spartesnis.
Ar finansavimas bus didinamas naujai perduodamoms kelių atkarpoms?
Taip, įstatymas numato 15 % finansavimo padidėjimą per trejus metus tokioms atkarpoms. Tai nėra bausmė, o pagalba savivaldai.
Kaip sprendžiama problema, kad pinigai nuvertėja, o darbai brangsta?
Savivaldai parodžius iniciatyvą ir atsakomybę, valstybė pasirengusi užtikrinti papildomą finansavimą. Tačiau jei savivalda reikalauja viską pirma suremontuoti, o tada perduoti – dialogas tampa sudėtingas.
Nuo 2026 m. ar iš naujojo kelių fondo bus skiriama lėšų savivaldybėms ir kokiomis proporcijomis?
Nuo 2026 m. kelių finansavimas bus sudarytas iš dviejų dalių: viena skirta valstybiniams keliams, kita – savivaldybių keliams. Lėšos bus skiriamos pagal kelių statusą.
Ką manote apie siūlymą techninei apžiūrai kasmet tikrinti automobilius, senesnius nei 10 metų?
Pozicija aiški – Lietuva kategoriškai prieš. Toks siūlymas reikalautų didelių investicijų, be to, grindžiamas pasenusiais duomenimis. Avarijų, kurias lemia techninė būklė, skaičius sudaro mažiau nei 1 %. Dabartinė tvarka – techninė apžiūra kas dvejus metus – yra tinkama.
Ar planuojama įvesti kontrolę dėl nelegaliai teikiamų vandens transporto paslaugų?
Pateikti Vidaus kelių transporto kodekso pakeitimai leis savivaldybėms integruoti vandens transportą į viešąjį transportą. Tokiu atveju savivaldybės turės galimybę vykdyti kontrolę.
Birštone atlikus patikrinimus paaiškėjo, kad daugiau nei pusė laivų kapitonų neturi teisės teikti paslaugų.
Paslaugų kokybė ir saugumas turi būti užtikrinti. Turistai pasitiki paslaugų teikėjais, todėl valstybė turi rūpintis kontrole ir reikalauti licencijavimo.
Kaip didinti eismo dalyvių saugumą, ypač daugėjant motociklininkų žūčių?
Reikia kompleksinių priemonių. Greičio ribojimai, kameros, kalneliai – visa tai padeda didinti saugumą, nors kartais sulaukia pasipriešinimo. Atsakomybė prasideda nuo paties vairuotojo.
Dėkojame kolegoms – „Gyvenimas“ ir „Kvitrina“ – už aktyvų dalyvavimą susitikime ir svarbių klausimų kėlimą. Tik bendromis pastangomis galime siekti pokyčių, gerinančių mūsų visų kasdienį judėjimą keliuose.
