Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen baigiamoji kalba renginyje „Pasirink Europą mokslui“ Sorbonos universitete
Prezidente, mielas Emmanueli,
Gerbiamas dekanai,
Gerbiami profesoriai,
Ponios ir ponai,
Man didelė garbė būti čia, Sorbonoje – tarp kai kurių šviesiausių protų pasaulyje. Mielas Emmanueli, kartą esi pasakęs, kad prieš tapdama universitetu, Sorbona buvo idėja. Idėja apie mokslinį meistriškumą, bendradarbiavimą ir – jei leisite pridurti – galimybes. Ir jokia istorija to neapibūdina geriau nei Marijos Salomėjos Sklodovskos-Kiuri, žinomos kaip Marija Kiuri, istorija. Jos tėvynėje Lenkijoje, tuo metu okupuotoje Rusijos, moterims buvo draudžiama studijuoti universitetuose. Tad ji su seserimi lankė pogrindines naktines mokyklas, svajodamos apie laisvę per žinias. Tai buvo XIX a. pabaigoje. Jos kelionė galiausiai atvedė ją į Sorboną. Čia ji galėjo mokytis ir atlikti tyrimus. Ji galų gale sukėlė revoliuciją medicinoje ir fizikoje. Marija Sklodovska-Kiuri tapo pirmąja moterimi, laimėjusia Nobelio premiją, pirmuoju žmogumi, laimėjusiu ją du kartus, ir vienintele, pelniusia Nobelio premijas dviejose skirtingose srityse. Jos atradimai ir darbas su radiacija išgelbėjo milijonus gyvybių.
Pradėjau šia istorija ne tik todėl, kad esame Sorbonoje, ar kad ji parodo, kaip mokslinis meistriškumas gali pakeisti likimą. Tai taip pat laisvės istorija. Laisvės mokytis ir kurti. Tai atvirumo istorija – atvirumo paversti idėjas pasaulį keičiančiais atradimais. Tai istorija apie bendradarbiavimą, nepaisant sienų. Būtent to šiandien labiausiai reikia Europai ir pasauliui. Nes esu įsitikinusi: mokslas tebėra varomoji mūsų visuomenių pažangos ir augimo jėga. Be idėjų ir proveržių, kylančių iš mokslinių tyrimų, pažanga anksčiau ar vėliau sustoja.
Deja, kaip šiandien parodė diskusijos, mokslo vaidmuo pasaulyje yra kvestionuojamas. Investicijos į fundamentalius, laisvus ir atvirus tyrimus yra kvestionuojamos. Tai milžiniška klaida. Tikiu, kad mokslas yra mūsų ateities raktas Europoje. Be jo tiesiog negalime įveikti šiuolaikinių pasaulinių iššūkių – nuo sveikatos iki naujų technologijų, nuo klimato iki vandenynų. O žvelgdama į šią auditoriją – į jaunus žmones – žinau: mums dar toli gražu nesibaigė idėjos ar šviesūs protai. Iš tiesų – mes dar vos prisilietėme prie žinių, kurias gali pasiūlyti mokslas. Tad labiau nei bet kada turime ginti mokslą. Mokslą, kuris yra visuotinis – bendras visai žmonijai – ir vienijantis. Nes žinių siekis ir noras suprasti, kaip veikia pasaulis, yra vertybės, jungiančios mus kaip žmones – kaip šiandien. Visi galime sutikti: mokslas neturi paso, lyties, tautybės ar politinės partijos. Todėl jis atlieka lemiamą vaidmenį jungiant žmones ir kuriant bendrą ateitį šiandien susiskaldžiusiame pasaulyje. Mes tikime, kad įvairovė – žmonijos turtas ir mokslo gyvastis. Tai viena brangiausių visuotinei gerovei priklausančių gėrybių, kurią privalome saugoti.
Todėl šiandien esu čia, kad pasakyčiau: Europa visada rinksis mokslą. Ir Europa visada kvies pasaulio mokslininkus rinktis Europą. Moksliniai siekiai giliai įsišakniję Europos istorijoje – nuo Pitagoro ir Aristotelio Senovės Graikijoje iki Galilėjaus ir Koperniko Renesanso laikais, iki Kocho ar Pastero vėlesniais šimtmečiais. Seniausias Europos universitetas įkurtas Bolonijoje, kur mokymai prasidėjo dar 1088 metais. Europa buvo mokslo revoliucijos namai, atnešusios vieną reikšmingiausių žmonijos istorijos virsmų – proveržių matematikoje, astronomijoje, biologijoje ir daugelyje kitų sričių.
Ši tradicija gyva ir šiandien. Europa jau dabar yra antra pagal mokslo rezultatų apimtį pasaulyje. Čia dirba per 2 milijonus tyrėjų – ketvirtadalis visų pasaulio mokslininkų. Pirmaujame žaliųjų technologijų, sveikatos, ekonomikos, verslo ir socialinių mokslų srityse. Puikiai dirbame mokslinių tyrimų ir technologijų srityse, kurios yra kertinės mūsų ateičiai – nuo kosmoso iki robotikos, nuo automobilių pramonės iki inžinerijos, nuo biotechnologijų iki farmacijos.
Turime daugybę natūralių pranašumų. Pirmasis – nuolatinės ir stabilios investicijos iš ES ir valstybių narių. Europa vykdo didžiausią pasaulyje tarptautinę mokslinių tyrimų programą „Europos horizontas“. Jos biudžetas viršija 93 mlrd. eurų. Per pastaruosius 40 metų ES finansavo 33 Nobelio premijos laureatus. ES parama padėjo pasiekti proveržių genomo sekoskaitoje, mRNR vakcinose. Ji paskatino pažangiausių mikroschemų kūrimą ir netgi prisidėjo prie pirmosios juodosios skylės nuotraukos. Šie pavyzdžiai rodo tai, ką visi žinome – investicijų į mokslą grąža neprilygstama.
Turime pasaulinio lygio tyrimų infrastruktūrą – nuo dalelių fizikos iki molekulinės biologijos, nuo kosmoso tyrimų iki branduolinės sintezės. Turime pasaulyje pirmaujančią superkompiuterių infrastruktūrą „EuroHPC“ ir masiškai investuojame į dirbtinį intelektą, kvantinę ir skaitmeninę sritį. Taip pat puoselėjame atviro ir bendradarbiaujančio mokslo tradiciją. Laikomės atviro mokslo, atviro švietimo ir duomenų dalijimosi principų. Europos mokslinių tyrimų tarybą valdo ne politikai, o mokslininkai. „Europos horizontas“ traukia pasaulinį bendradarbiavimą – nuo JK iki Šveicarijos, nuo Kanados iki Pietų Korėjos, vis daugiau šalių nori prisijungti. Matome mokslininkus iš viso pasaulio, dirbančius kartu Europoje. Puikus pavyzdys – CERN, įkurtas prieš 70 metų atlikti tyrimus, kurių nė viena valstybė negalėtų viena. Šiandien tai pirmaujanti pasaulyje dalelių fizikos laboratorija, kurioje bendradarbiauja mokslininkai iš daugiau nei 100 tautybių. Štai kaip turi veikti mokslas, todėl mokslinė laisvė ir bendradarbiavimas turi likti mūsų institucijų ir infrastruktūros šerdyje.
Europa turi viską, ko reikia mokslui klestėti: stabilias investicijas, infrastruktūrą, atviro ir bendradarbiaujančio mokslo įsipareigojimą, socialinės rinkos ekonomiką, užtikrinančią geras mokyklas, švietimą ir sveikatos priežiūrą visiems. Bet turime būti budrūs ir taisyti trūkumus. Žinome, kad mokslininkai Europoje vis dar susiduria su pernelyg didele ar pernelyg sudėtinga biurokratija. Žinome, kad kelias nuo fundamentalių tyrimų iki verslo ir rinkos Europoje nėra pakankamai greitas. Žinome, kad turime siūlyti geriausiems ilgalaikę perspektyvą. Esame pasirengę tai spręsti.
Norime, kad Europa liktų fundamentinių tyrimų priešakyje. Norime, kad Europa būtų lyderė prioritetinių technologijų srityje – nuo dirbtinio intelekto iki kvantinės, nuo kosmoso, puslaidininkių ir mikroelektronikos iki skaitmeninės sveikatos, genetikos ir biotechnologijų. Norime, kad mokslininkai, tyrėjai, akademikai ir aukštos kvalifikacijos specialistai rinktųsi Europą. Todėl šiandien pristatau pirmuosius iniciatyvos „Pasirink Europą“ elementus.
Pirmas prioritetas – užtikrinti, kad mokslas Europoje išliktų atviras ir laisvas. Tai mūsų vizitinė kortelė. Turime daryti viską, kad tai išlaikytume – dabar labiau nei bet kada. Norime stiprinti laisvą žinių ir duomenų judėjimą Europoje – kaip tai darome su prekėmis, talentais ir kapitalu bendrojoje rinkoje. Norime įtvirtinti mokslo tyrimų laisvę įstatyme, naujame Europos mokslinių tyrimų erdvės akte. Nes augant grėsmėms pasaulyje, Europa nesileis kompromisams dėl principų. Europa turi likti akademinės ir mokslinės laisvės namais.
Antrasis „Pasirink Europą“ elementas – finansavimas. Mokslas – tai investicija, todėl turime sukurti tinkamus paskatinimus. Todėl galiu pranešti, kad siūlysime naują 500 mln. eurų paketą 2025–2027 m., kad Europa taptų traukos centru tyrėjams. Tai padės remti geriausius ir šviesiausius mokslininkus iš Europos ir viso pasaulio. Ketiname sukurti naują septynerių metų „super dotaciją“ per ERC, kad geriausiems būtų suteikta ilgalaikė perspektyva. Jau dabar ERC remia mokslininkus, persikeliančius į Europą, papildomomis lėšomis prie dotacijos. Šiemet padvigubinome šią sumą. Ir noriu pratęsti šią paramą 2026 ir 2027 metams.
Kartu turime sutelkti dėmesį į naująją kartą. Todėl taip pat didiname paramą jaunosios kartos mokslininkams per „Pasirink Europą“ bandomąjį projektą pagal Marijos Sklodovskos-Kiuri programą. Tie, kurie pasirinks Europą, gaus didesnius priedus ir ilgesnes sutartis. Per artimiausius dvejus metus šią paramą plėsime, ypač skirdami tikslines paskatas pažangiausioms sritims, kaip DI. Ilgalaikėje perspektyvoje – kartu su valstybėmis narėmis norime iki 2030 m. pasiekti 3 proc. BVP investicijų į MTEP tikslą. Ir siūlysime ambicingus pasiūlymus dėl mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo kitame ilgalaikiame biudžete. Nes žinome: investicija į mokslą – tai investicija į ateitį.
Trečias „Pasirink Europą“ aspektas – pagreitinti kelią nuo proveržio mokslo iki transformuojančios inovacijos ir verslo galimybių. Todėl siūlysime pirmąjį Europos inovacijų aktą ir startuolių bei augančių įmonių strategiją, kad būtų pašalintos reguliacinės ir kitos kliūtys, palengvintas rizikos kapitalo prieinamumas naujoms Europos įmonėms.
Ir galiausiai: turime padaryti, kad atvykti į Europą moksliniams tyrimams būtų lengviau ir patraukliau. Geriau sujungsime mokslininkus su tyrimų institucijomis. Spartinsime atvykimo ir buvimo procesus. Jau dabar turime puikią platformą, jungiančią mokslininkus visame pasaulyje su tūkstančiais darbo vietų Europoje, teikiančią vizų pagalbą ir karjeros konsultacijas. Dabar norime padėti viešosioms ir privačioms institucijoms geriau susisiekti su aukštos kvalifikacijos specialistais, paspartinti ir supaprastinti geriausiųjų atvykimą. Nes pritraukti geriausius iš viso pasaulio – tai išryškinti geriausia, ką turi Europa.
Europa pasirinko. Mes renkamės naują išradimų ir kūrybingumo erą. Mes renkamės tyrimus, inovacijas, mokslą ir technologijas kaip mūsų ekonomikos pagrindą. Mes renkamės būti žemynas, kur universitetai yra mūsų visuomenės ir gyvenimo būdo ramstis. Mes renkamės būti žemynas, kuriame inovacijos tarnauja žmonijai, kur pasaulio talentai yra laukiami. Nes, kaip rodo Sorbonos ir mūsų universitetų istorija, pažanga klesti laisvėje, atvirume ir bendradarbiavime. Todėl kiekvienam mokslininkui – čia ar svetur, kiekvienai jaunai mergaitei ir berniukui, svajojantiems apie mokslą, kaip kadaise Marija Sklodovska-Kiuri – mūsų žinia aiški: rinkitės mokslą. Rinkitės Europą.
Europos Komisijos spaudos centras
