Biržų pilis – Radvilų didybė ir bastioninės architektūros šedevras

Autorius Wojsyl - Self-photographed, CC BY-SA 3.0, https://commons.wikimedia.org/w/index.php?curid=1162620
Šiaurės Lietuvoje, prie pat Širvėnos ežero kranto, išdidžiai stūkso Biržų pilis – vienas svarbiausių Lietuvos istorijos, kultūros ir architektūros paminklų. Ši pilis, kadaise buvusi galinga tvirtovė, iki šiol mena didikų Radvilų šeimos didybę, karus ir permainingą likimą.
Pirmoji bastioninė tvirtovė Lietuvoje
Biržų pilies statybos darbai prasidėjo 1586 metais, kunigaikščio Kristupo Radvilos Perkūno nurodymu. Tai buvo pirmoji Lietuvoje bastioninė pilis, pastatyta pagal pažangius Italijos karinės inžinerijos principus. Siekiant sukurti natūralią gynybinę liniją, buvo užtvenktos Apaščios ir Agluonos upės, taip suformuojant dirbtinį Širvėnos ežerą – vieną seniausių dirbtinių ežerų Lietuvoje.
Šis vandens telkinys ne tik sustiprino pilies gynybą, bet ir tapo svarbia kraštovaizdžio dalimi. Pilis buvo įrengta su galingais bastionais, pylimais, grioviais bei kitais gynybiniais įrenginiais, leidusiais atlaikyti net stipriausias priešo atakas.
Karų ir sunaikinimų
liudininkė
Biržų pilis atlaikė ne vieną istorijos audrą. 1625 m. Švedijos karalius Gustavas II Adolfas užpuolė ir sugriovė pilį. Vis dėlto jau po kelių dešimtmečių, 1637 m., Kristupas II Radvila ėmėsi jos atstatymo, o darbus užbaigė jo sūnus Jonušas Radvila. Atstatytoji pilis buvo dar galingesnė, įrengta pagal naujausias olandų bastioninės architektūros tradicijas.
Deja, Šiaurės karo metu 1704 m. pilis vėl atsidūrė švedų rankose – šįkart priešai ją susprogdino, palikdami tik griuvėsius. Kelis šimtmečius pilis stovėjo apleista, tapo griuvėsių vieta, apaugusia legendomis ir pasakojimais.
Atgimusi pilis – muziejus ir kultūros židinys
Tik XX amžiaus pabaigoje Biržų piliai buvo lemta atgimti. 1978–1986 m. ji buvo atstatyta pagal architekto Evaldo Purlio projektą, remiantis istoriniais šaltiniais ir archeologiniais tyrimais. Atstatymas ne tik sugrąžino piliai jos istorinę išvaizdą, bet ir pavertė ją vienu svarbiausių kultūros objektų regione.
Biržų krašto muziejus „Sėla“ siūlo daugybę kitų įdomių eksponatų, kurie atspindi pilies ir regiono istoriją. Muziejuje eksponuojami XVII–XVIII a. laikotarpio ginklai, šarvai, monetos, archeologiniai radiniai, senieji žemėlapiai ir dokumentai, susiję su Radvilų gimine. Taip pat galima pamatyti koklines krosnis, menančias pilies didybę, ir susipažinti su Biržų krašto etnografija bei kultūra.
Muziejuje rengiamos edukacinės programos, parodos ir kiti renginiai, leidžiantys lankytojams giliau pažinti Biržų pilies istoriją ir kultūrinį paveldą.
Po muziejaus lankymo svečius vilioja restoranas „Pilies skliautai“, siūlantis paragauti patiekalų, atkurtų pagal senąsias Radvilų virtuvės receptūras. Kas žino, galbūt tokius patiekalus taip pat valgė ir Kristupas Radvila Perkūnas po pergalės mūšyje?
Požemių paslaptis
Tarp vietinių gyventojų dar ir šiandien sklando pasakojimai apie paslaptingą tunelį, kuris esą driekiasi po Biržų pilimi. Senoliai pasakoja, kad šis požeminis kelias jungė pilį su kitais Radvilų valdomais dvarais, o gal net siekė patį Rygos uostą. Tunelis buvo toks platus, kad juo galėjo pravažiuoti raitelis su arkliu, o jo sienas puošė akmeniniai reljefai ir paslaptingi ženklai.
Vieni sakė, jog tuneliais Radvilos gabeno brangenybes ir slaptus dokumentus, kiti – kad tai buvo pabėgimo kelias, skirtas paskutinės vilties akimirkai. Bet legenda byloja ir tamsesnę istoriją: pasakojama, kad vieną dieną, kai pilį puolė priešai, per tunelį buvo išvežta visa Radvilų iždo kasa. Tačiau bėgdami tarnai užgriovė tunelio įėjimą, kad priešai jo nerastų. Nuo tada niekas daugiau to kelio neberado, o lobiai tebėra palaidoti kažkur po pilies pamatais.
Kai kurie drąsesni archeologai ir šiandien ieško šio požeminio kelio likučių. O vietiniai kartais šypteli: „Po pilimi dar viskas gyva – tuneliais vaikšto pilies šešėliai.“ Kai naktį, šviečiant mėnesiui, pažvelgsite į pilį, gal ir jūs išgirsite duslius žingsnius, ataidinčius iš gilių, nematomų koridorių…
Biržų pilis – gyvas istorijos puslapis
Biržų pilis šiandien ne tik primena praeities kovas, bet ir liudija kultūrinį bei istorinį Lietuvos paveldą. Kiekvienas jos lankytojas gali prisiliesti prie didingų Radvilų laikų, pajusti bastioninės architektūros galią ir išgyventi unikalią kelionę į praeitį.
