Jie drąsūs – mes smalsūs. Pokalbis su Europarlamentaru Paulium Saudargu.

Paulius Saudargas – fizikos mokslų daktaras, politikas, Europarlamentaras, žmogus, derinantis mokslinį smalsumą su aktyviu visuomeniniu gyvenimu.
Šiame pokalbyje kviečiame pasikalbėti ne tik apie politiką, bet ir apie vertybes, sprendimus, asmeninius iššūkius bei tai, kas įkvepia eiti pirmyn net sudėtingiausiu metu.

Jūsų akademinis kelias sukasi aplink fiziką, tačiau nemažai laiko aktyviai dalyvaujate politikoje. Neseniai buvote išrinktas ir į Europos Parlamento narius. Kaip prasidėjo Jūsų kelias politikos link?

Nors fizikai skyriau apie dešimtmetį, ilgainiui ėmiau jausti visuomeninės veiklos ir dinamikos stoką. Įsitraukiau į nevyriausybinių organizacijų bei jaunimo politikos veiklą, o 2000-aisiais metais įstojau į Lietuvos krikščionių demokratų partiją. Kelias į nacionalinę politiką buvo nuoseklus – palaipsniui kopiau partijos laipteliais. Daug dirbau, kad įrodyčiau rinkėjams, jog esu vertas jų pasitikėjimo. Galiausiai, 2008 metais, buvau pirmą kartą išrinktas į Lietuvos Respublikos Seimą.

Ar yra konkrečių situacijų Europos Parlamente, kai mokslinis fiziko mąstymas padėjo spręsti politinius klausimus?

Daugelį metų praleidau moksle – tai savaip ištreniravo mano mąstymą, ir, manau, tai labai praverčia dirbant politikoje. Pavyzdžiui, išmokau įsigilinti į esmę, susikaupti ir visapusiškai suvokti reiškinius. Taip pat išsiugdžiau pagarbą mokslui ir gebėjimą atskirti, kur slypi tikra, faktais pagrįsta informacija, o kur – paviršutiniškumas ar net sąmokslo teorijos. Buvau išmokytas daug skaityti, gilintis, nuosekliai dirbti ir aiškiai rašyti.

Ką Jums asmeniškai reiškia būti Europos Parlamento dalimi?

Tiesą sakant, darbas Europos Parlamente man labai patinka. Čia galiu reikšmingai prisidėti atstovaudamas Lietuvos interesams ir kartu visapusiškai realizuoti save. Nuo pat kadencijos pradžios intensyviai ėmiausi darbų. Esu trijų komitetų narys: ITRE (Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos), ECON (Ekonomikos ir pinigų politikos) ir IMCO (Vidaus rinkos ir vartotojų teisių). Taip pat priklausau ES ir Ukrainos parlamentinio asociacijos komiteto delegacijai bei delegacijai ryšiams su Baltarusija. Esu paskirtas atsakingu pranešėju dviejose teisėkūros iniciatyvose. Jau baigiame darbą su „Geresnio duomenų dalijimosi“ reglamentu ir intensyviai dirbame su labai svarbiu „Automobilių projektavimo žiediškumo ir jų atliekų tvarkymo“ reglamentu.

Artėja Europos diena. Kaip manote, kodėl ši diena Lietuvai svarbi ne tik politiniame, bet ir kultūriniame kontekste?

Anksčiau Europos diena man atrodė labiau formali. Tačiau šiandien, Lietuvai jau tvirtai subrendus Europos šeimoje ir pasaulį krečiant geopolitinėms įtampoms, vis labiau imame iš naujo įvertinti Europos bendruomenę ir priklausymo jai svarbą. Tai ne tik politinis pasirinkimas, bet ir vertybinis saugumo, solidarumo ir bendros ateities pagrindas.

Lietuva Europos Sąjungos narė jau du dešimtmečius. Kokią pridėtinę vertę, Jūsų manymu, atnešėme į ES?

Europos Sąjungos projektas gali išlikti gyvybingas ir stiprus tik eidamas tolesnės plėtros ir integracijos keliu. Lietuva, pakankamai nauja narė, labai daug gavo iš ES, tačiau ir daug davė – tiek kultūriškai, tiek politiškai. Būdama maža, bet dinamiška valstybė, Lietuva aktyviai remia ES plėtros procesą ir prisideda prie ES užsienio politikos formavimo. Nors esame nedideli, ES struktūra sukurta taip, kad daugeliu atvejų kiekvienos šalies balsas yra girdimas. Kita vertus, daug kas priklauso ir nuo mūsų atstovų aktyvumo ES institucijose bei nacionalinių valdžios institucijų aktyvumo ir efektyvumo. Pats stengiuosi būti aktyvus Europos Parlamento narys ir pateisinti žmonių man patikėtą mandatą.

Kokie yra pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria mažesnės Europos Sąjungos šalys, tokios kaip Lietuva?

Dažnai mažesnių valstybių piliečiai stereotipiškai galvoja: „Mes nieko nelemiame, viską nusprendžia didieji.“ Natūralu, kad kiekvienam įtakos ir galios atriekta tiek, kiek leidžia jo dydis. Būdamas Europos Parlamente aiškiai jauti visos ES mastelius. Tačiau jei ES nebūtų, arba jei mes nebūtume jos nariai, mūsų įtaka būtų dar mažesnė.

Dabar vis labiau kritikuojamas vienbalsiškumo principas suteikia mažesnėms valstybėms neproporcingą įtaką sprendžiant bendrus klausimus. Be to, svarbiausioje teisėkūros iniciatyvos teisę turinčioje institucijoje – Europos Komisijoje – kiekviena valstybė narė turi po vieną komisarą. Tai visiškai neproporcinga jų faktiniam dydžiui, gyventojų skaičiui ar ekonominei galiai. Jei įtaka būtų skirstoma tik pagal bendrąjį vidaus produktą, Lietuva turėtų dar mažiau svertų paveikti Europos politiką.

Ne paslaptis, kad gyvename neramiame regione. Lietuva patyrė daug iššūkių, tačiau sugebėjo išlaikyti savo valstybingumą. Ką Jums asmeniškai reiškia valstybingumas ir kaip priklausymas Europos Sąjungai prisideda prie valstybingumo stiprinimo?

Lietuvos istorija iš tiesų yra didinga, bet kartu ir dramatiška. Gyvename geopolitinių vėjų kryžkelėje, todėl mūsų valstybingumas – ypač pastaraisiais šimtmečiais – kartais atrodo tarsi geopolitinis stebuklas. Todėl labai svarbu įsisąmoninti, kad laisvė ir valstybingumas nėra savaime suprantami dalykai. Tai trapios vertybės už kurias reikia nuolat kovoti.

Buvimas tiek NATO, tiek Europos Sąjungoje reikšmingai prisideda prie mūsų nacionalinio saugumo. Ekonomiškai Lietuva gerokai sustiprėjo tapusi ES nare – tai aiškiai matyti pažvelgus į palyginamuosius rodiklius. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui, atsižvelgiant į kainų skirtumus, nuo mažiau nei 50 proc. ES vidurkio 2004 m. pakilo iki 90 proc. 2024 m. Šis augimas yra vienas sparčiausių tarp visų, 2004 m. prie ES prisijungusių, valstybių. Kaip rodo statistika, per dvidešimt metų nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą minimalus atlyginimas atskaičius mokesčius žmonėms, auginantiems vaikus, padidėjo daugiau nei šešis kartus. Per tą patį laikotarpį pastebimai išaugo ir vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius išaugo daugiau nei penkis kartus. Tačiau Lietuva augo ne tik ekonomiškai, bet subrendo kaip politinė visuomenė. Šie pokyčiai daro mus stipresnius ir atsparesnius ateities iššūkiams.

Kokie, Jūsų akimis, šiandien yra pagrindiniai iššūkiai mūsų šalies valstybingumui?

Šiuo metu pagrindinis Lietuvos iššūkis neabejotinai yra Rusijos keliama grėsmė. Siekdami sustiprinti savo saugumą, aktyviai ruošiamės tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos mastu. Neseniai pristatytas „ReArm Europe“ planas, pagal kurį šalys narės gynybos reikmėms galėtų pasitelkti 800 mlrd. eurų. Taip pat parengta gynybos „Baltoji knyga“, kurioje apibrėžiama, kaip šias lėšas efektyviai investuoti į gynybinių pajėgumų stiprinimą ir gynybos pramonės plėtrą.

Kita rimta problema – demografinė padėtis. Kadangi gyventojų skaičius Lietuvoje nuosekliai mažėja, būtina į tai atkreipti daugiau dėmesio ir skirti papildomų investicijų. Demografinė situacija yra bendras rūpestis visai Europos Sąjungai, kuri pastaruoju metu šiai sričiai taip pat skiria vis daugiau dėmesio ir resursų.

Kaip manote, ar jaunoji karta pakankamai vertina ir supranta Lietuvos istorines kovas už laisvę?

Natūralu, kad jaunimas, ypač gimęs jau šiame tūkstantmetyje, į istoriją, nutolusią per penkiasdešimt ar net šimtą metų, žvelgia su didesne distancija. Mūsų tėvų ir senelių kartoms tai buvo gyvenimas, dabartiniam jaunimui – vadovėlinė istorija. Todėl labai svarbu iš kartos į kartą perduoti didvyriškumo istorijas, kovos už laisvę idėją per meną, literatūrą – šiuolaikiškai, gyvai ir patraukliai. Jaunoji karta iš istorijos gali ir turi semtis patriotizmo bei meilės Tėvynei, tačiau mūsų pareiga – sudaryti tam palankias sąlygas.

Ko palinkėtumėte mažesnių Lietuvos regionų, tokių kaip Prienų ar Birštono, gyventojams?

Turėkite ambicijų, svajonių, vizijų. Daug ką galima padaryti ir pasiekti, reikia tik norėti, dirbti, stengtis. Nesvarbu, ar tu gimei Prienuose ar Paryžiuj, Birštone ar Briusely, šiandienos pasaulyje, skaitmeninės technologijos ir mobilumas sulygina visų galimybes, riekia tik išdrįsti judėti savo svajonės kryptimi. Kiekvienas didelis pasiekimas prasideda nuo pirmo žingsnio, tad nelaukite – pradėkite jau šiandien.

 Bus apmokėta iš EP nario Pauliaus Saudargo specialios sąskaitos. Užs. nr. G 005376