_RYT2707

Prienų rajone suskaičiuojama daugiau nei trisdešimt piliakalnių. Vienas jų – Mačiūnų – yra šiauriniame miesto pakraštyje, šalia kelio į Kauną. Ar dažnai ant jo užkopiame? Kokių legendų ir pasakojimų apie jį ir Nuotakos kalną žinome?

Mačiūnų arba Prienų piliakalnis kartais dar vadinamas ir Nuotakos kalnu, nors iš tiesų Nuotakos kalnu reikėtų vadinti šiek tiek aukščiau piliakalnio esančią kalvą. Šio pavadinimo kilmę paaiškina legendos. Pasakojama, kad pro šį kalną buvo vežama nuotaka, kurią norėta prievarta ištekinti už nemylimo. Kai vežimas pasiekė kalno viršūnę, iš giedro dangaus sudundėjo griaustinis, trenkė žaibas, pasibaidę žirgai apvertė vežimą, o jaunamartė pradingo. Kiti prieniškiai yra pasakoję, kad kadaise pro kalną keliavęs vestuvininkų būrys į Prienus šliūbo. Nuotakai prireikę savus reikalus atlikti, todėl visi sustoję. Nuotaka išlipo iš vežimo ir pasislėpė už kalno. Ilgai nesulaukę merginos vestuvininkai sunerimę, ieškoję, šaukę nuotaką, tačiau ši pradingusi kaip į vandenį. Todėl kalnas pavadintas Nuotakos vardu, o aplinkinių kaimų žmonės pasakodavo, kad nuotakos šmėklą dažnai matydavę ant kalno.

Antaninos Garmutės 1993 m. išleistoje knygoje „Motinėle, auginai“ yra pasakojama, kad Mačiūnų piliakalnio aikštelėje pokaryje slapta buvo palaidotas iš Mačiūnų kaimo kilęs partizanas Antanas Morkūnas, kuris nenorėdamas stribams ir enkavedistams pasiduoti gyvas, bunkeryje susisprogdino granata.

Apie šalia piliakalnio ėjusį statų kelią prisimenama, kad jis buvo labai prastas ir, ypač rudenį ir pavasarį, sunkiai pravažiuojamas. Pasakojama, kad kartą prieniškis Zablackas privirė muilo ir ketino nuvežti į Kauną parduoti. Prikrovė muilo pilną vežimą ir pasikinkęs arklį patraukė į Kauno turgų. Bet pradėjus kilti į Nuotakos kalną, vežimas pradėjo klimpti, arklys jo nepajėgė patraukti. Nusprendė pusę muilo iškrauti, palikti apačioje, o vėliau sugrįžti ir užvežti į kalną. Kai Zablackas su puse krovinio užkilo į kalną, šalia kelio gulėjusį likusį muilą pastebėjo pro šalį važiavęs kitas prieniškis. Negi paliksi? Susikrovė į vežimą ir nuvažiavo. Pakilęs ant kalno rado dar muilo. Pasiėmė ir tą. O Zablackas liko ir be muilo, ir be pelno…

Istorikai pasakoja, kad piliakalnis suformuotas I tūkst. – II tūkst. pradžioje. Piliakalnis įrengtas kalvoje, Morkūnupio upelio kairiajame krante. Aikštelė keturkampė, orientuota pietvakarių – šiaurės rytų kryptimi, 5 m ilgio, 8 m pločio (1953 m. buvo 20×10 m). Jos šiaurės rytų krašte supiltas 1,2 m aukščio, 12 m pločio pylimas, pietvakarių krašte – 1 m aukščio, 8 m pločio. Į pietvakarius nuo jo yra 4 m pločio, 0,5 m gylio griovys ir supiltas antras 0,5 m aukščio, 9 m pločio pylimas. Šio pylimo 1,5 m aukščio išorinis šlaitas leidžiasi į 8 m ilgio, 6 m pločio trikampę terasą. Šlaitai statūs, 12 m aukščio.

Tarpukariu Mačiūnų piliakalnį tyrinėjo vienas iš garsiausių archeologų Petras Tarasenka. 1953 m.– Istorijos institutas (vadovas P.Kulikauskas), 1988 m. –Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos tarnyba (vadovas A.Merkevičius), 2015 m. detaliuosius tyrimus atliko archeologė Birutė Lisauskaitė.

Tyrinėjimų metu nustatyta, kad piliakalniui su gynybiniais pylimais įrengti buvo pritaikyta kalvos dalis, buvo rastas supilto smėlio sluoksnis, išorinis šiaurės rytinis šlaitas  išplūktas moliu, nustatytos gynybinės stulpinės konstrukcijos įtvirtinimų vietos. Kokių nors radinių tyrimų metu neaptikta, tad mokslininkai negali spręsti apie piliakalnio naudojimo laiką.

Piliakalnio rytinė dalis buvo apardyta statant sodybą, šiaurės rytinis šlaitas – tiesiant Kauno–Prienų plentą, šiaurės vakarinis šlaitas nuslinko į upelį. Šiaurės rytinėje pusėje dirbtinai suformuota (20 a. 7 dešimtmetyje) loma piliakalnį skiria nuo aukštumos, vadinamos Nuotakos kalnu.

Mačiūnų piliakalnis – archeologijos paminklas, įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, saugomas valstybės. Nuo jo viršūnės atsiveria visa Prienų panorama. Nors geografiškai piliakalnis priklauso Suvalkijai, tačiau atsiveriantis kalvotas kraštovaizdis yra būdingas Dzūkijai. Smėlėtos kalvos, šilai gražūs visais metų laikais.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close