Menininko Gregory Fridberg kūriniuose – nostalgija Lietuvai

Rugsėjo 3 dieną Prienų kultūros centre visuomenei buvo pristatyta neįprasta Gregory Freiborg fotografijų ir dailės paroda „Lietuva – mano meilė, Izraelis – tėvynė“. Pristatyme dalyvavo Tarptautinės istorinio teisingumo komisijos švietimo programų koordinatorė Ingrida Vilkienė, Lietuvos fotomenininkų asociacijos Kauno skyriaus pirmininkas Gintaras Česonis, Prienų rajono savivaldybės mero pavaduotojas Egidijus Visockas, administracijos direktorius Algis Marcinkevičius, savivaldybės administracijos kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Rimantas Šiugždinis, Prienų švietimo centro direktorė Danutė Stankevičienė, Balbieriškio pagrindinės mokyklos istorijos mokytojas Rimantas Sidaravičius ir kiti kultūros bei švietimo darbuotojai, parodos autoriaus draugai ir bičiuliai.

Renginyje muzikavo Danguolė Kalpokovienė ir Vitalija Aukštakalnienė.

Pristatydama parodos autorių, Ligita Gedminienė perskaitė jo parašytą tekstą:

„Turiu prisipažinti, kad, atvykęs į Izraelį, buvau apstulbintas ir sužavėtas europietiškoms akims neįprastų spalvų, ryškių tonų, akinančios šviesos. Tačiau po pirmo įspūdžio apėmė jausmas, kad man be galo trūksta žalios miško ramybės ir pastelinio dangaus, nesibaigiančių upių juostų ir ežerų platybės, trūksta Lietuvos… Vidinis konfliktas išsisprendė: bėgant laikui, pamilau ir kitą gamtą, ir kitą jūrą. Mano peizažuose kartais vyrauja ryškios, karštos kaip Izraelio saulė spalvos, o kartais jie visai ramūs ir melancholiški kaip Lietuvos siela.

Visose meno formose ieškojau ne tik išorinio grožio ir minties didybės, bet ir humaniškumo, gėrio ir meilės artimam. Pastaruoju metu man neduoda ramybės klausimas, ką mes paliekame ateinančioms kartoms – vaikams, anūkams, jaunesniems kolegoms. Ar jie supras ir brangins tą dvasinį ir etinį palikimą, kurį mes paveldėjome iš ankstesnių kartų ir stengėmės jį puoselėti?“

Nenuostabu, kad eksponuojamose fotografijose jaučiami visi tie jausmai, pasaulis, kuriame gyveno ir gyvena kūrėjas.

Už parodos surengimą dėkojo vicemeras E. Visockas, palinkėdamas tolimesnės sėkmės kūryboje, taip pat administracijos direktorius A. Marcinkevčius, kultūros ir sporto skyraisus vedėjas R. Šiugždinis.

Fotomenininkas Gregory Fridberg džiaugėsi, kad tiek daug žmonių atėjo pasižiūrėti jo parodos. Atrodo, menininkas buvo nustebęs, kai jo pasveikinti atėjo vyriška savivaldybės atstovų komanda. O gavęs puokštę rožių iš kultūros ir laisvalaikio centro direktoriaus Džordano Aksenavičiaus rankų, G. Fridber pasakė, kad vyras dar niekada nėra jam dovanojęs gėlių…

I. Vilkienė dėkojo Švietimo centro direktorei D. Stankevičienei, kuri suteikė informaciją ir pakvietė atvykti į šį gražų renginį. Švietimo programų koordinatorė pasidžiaugė, kad Prienų krašte organizuojami renginiai ir seminarai apie žydų tautą karo metu ištikusią tragediją, kad  čia daug dėmesio skiriama istorijai. Taip pat ji  dėkojo ir parodos autoriui už prasmingą parodą, galimybę pamatyti jo darbus.

Pasak I. Vilkienės, galima atrasti daug sąsajų tarp žydų ir lietuvių tautų, tad ir tarpvalstybiniam bendravimui skiriamas atitinkamas dėmesys.

Lietuvos fotomenininkų asociacijos Kauno skyriaus pirmininkas G. Česonis pasidžiaugė, kad tai jau trečia Gregory paroda Lietuvoje, ir žadama dar surengti dvi – Ukmergėje ir Šiauliuose. Pasak G. Česonio, jis per jaunas, kad prisimintų jo darbus, tačiau  daugelis vyresnių sąjungos narių apie Gregory atsiliepia visapusiškai gerai, o jis stebisi, iš kur tiek pozityvios energijos, organizuojant ir rengiant parodas. O parodos tiek Lietuvoje, tiek Izraelyje turėtų būti tęsiamos, nes menas yra galimybė bendrauti, pasidalinti išgyvenimais ir duoti žinią apie save.

Susižavėjimą Gregory darbais išreiškė ir birštonietis menininkas, Birštono meno mokyklos dailės skyriaus vedėjas Remigijus Janušaitis.

Pasisakydamas parodos autorius buvo šiek tiek sutrikęs nuo tiek dėmesio, padėkų ir gražių žodžių.

– Po tiek gražių žodžių stovi prieš šimtą žmonių toks idealus ir neaiškus… Atvažiavau iš tolimos šalies, Izraelio, bet šiandien nėra atstumų, viskas tik toli ir arti. Kultūra negali būti vienos tautos, tik žmonių charakteriai kelia problemų, – sakė G. Fridberg.

Pasak jo, geriausi fotomenininkai yra Čekijoje ir Lietuvoje, tad reikėjo drąsos ir įžūlumo atvežti tokią parodą į Lietuvą. Tačiau jis tai padarė. Fotografijose užfiksuoti tie Lietuvos vaizdai, kurie jau liko kaip istorija, šiandieniniai Izraelio vaizdai, pažįstamų ir pačių artimiausių žmonių gyvenimo akimirkos – žmona, sūnūs, anūkai, kurių yra šešetas, nepamirštamas Nazaretas, Raudų siena, o taip pat fotografijų ciklas iš 1960 metų žydų kapų. Kiekviena nuotrauka ar dailės darbas – su istorija, su pasakojimu, prisiminimais.

Buvo įdomu klausytis šio nediduko, malonaus ir emocionalaus žmogaus kalbos, samprotavimų ir pamąstymų.

Prienų švietimo centro direktorė D. Stankevičienė priminė, kad šiandien sukanka lygiai metai, kai jų kolektyvas istorijos mokytojų seminare susipažino su Gregory. Tad ši paroda – puikus sukakties pažymėjimas.

Gregory pasakoja, kad jų šeima Lietuvoje gyvena jau 300 metų. Fridbergų yra kilusių iš Austrijos ir Vokietijos. Jie kilę iš Austrijos. Tėvai iki antrojo pasaulinio karo gyveno Kaune, Zamenhofo gatvėje, tačiau likus vos porai dienų iki karo pradžios, tėvas šeimą išsiuntė į Altajų, kur ir gimė Gregory.

Kaip pasakojo menininkas, šeima po visų negandų vėl sugrįžo į Kauną. Gregory mokėsi Vilniuje ir tapo diplomuotu fotografu, Kaune dirbo M. K. Čiurlionio muziejuje. Vėliau taip susiklostė gyvenimas, kad prieš tris dešimtmečius, 1980 metais, su šeima išvyko gyventi į Izraelį.

O ten turėjo (ir turi) daug įvairios veiklos: yra rašytojų sąjungos narys, buvo laikraščių ir žurnalų bendradarbis, dirbo seniausiame Izraelio muziejuje Kibuze „Miškan le įmanut“, organizuoja fotografijos, dailės, tapybos, fotomeno parodas ir pats jose dalyvauja.

Gregory aktyviai bendrauja ir kartu ruošia parodas su Lietuvos fotomenininku Rimantu Dichavičiumi. Nazarete jų bendros parodos užėmė tris sales per dvi vietas.

Gregory be galo darbštus ir aktyvus žmogus, sugebantis būti fotografu, dailininku ir dar rašyti, kurti. Tokių reikia ir Lietuvai, ir Izraeliui, nes jie yra kaip tiltai, jungiantys žmones, nešantys žinias vieniems apie kitus.

Paroda Prienuose ilgai neužsibus, tuoj iškeliaus į Ukmergę ir Šiaulius. Sako, dar pageidauja ir Kėdainiai. O laiko ne tiek ir daug –rugsėjo 28d. Gregory su žmona Lidija ir bičiuliais  išskrenda atgal į savo namus Izraelyje, Aukštajame Nazarete. Tačiau tikisi, kad į Prienus sugrįš su naujais darbais.

Stasė Asipavičienė