Žolinės linksmybės „Žaldoko kieme“
Rugpjūtis – dar vasaros mėnuo, tačiau gamta rytais jau pasipuošia rūku, pakvimpa artėjančiu rudeniu ir sodo obuoliais. Gandrai vaikšto grupėmis ir dideliais būriais, aptardami būsimą kelionę į pietus. O naktys, tos nepaprastos rugpjūčio naktys, nusagstytos gausybe žvaigždžių – krentančių, mirksinčių ir naujai įsižiebiančių. Tad kada, jeigu ne rugpjūčio viduryje, per Žolinę, džiaugtis vasaros dovanomis, dėkoti Dievui ir gamtai už tai, ką gavome ir kuo galime pasidalinti su kitais.
Jau keletą metų į tokią gražią bendrystės šventę renkasi Birštono vienkiemio kaimo bendruomenė, kartu pasilinksminti pasikviesdama ir svečius.
Gražų vakarą į svetingoje Laimutės ir Vytauto Lankevičių sodyboje įsikūrusį „Žaldoko kiemą“ pro medžių šakomis ir žolynais papuoštus vartus rinkosi bendruomenės nariai ir svečiai. Į renginį atvyko Seimo narys Andrius Palionis, Birštono savivaldybės merės pavaduotojas Juozas Aleksandravičius, administracijos direktorius Valentinas Vincas Revuckas ir Prienų kultūros ir laisvalaikio centro pagyvenusių žmonių šokių kolektyvas „Vajaunas“, vadovaujamas Ligitos Gedminienės.
Improvizuotame garsaus aludario Žaldoko kieme buvo galima pasimokyti įvairių kaimiškų darbų: merginos ir moterys mušė sviestą su muštauka, darė sūrį, skalbė žlugtą su skalbimo lenta, kočiojo abrūsus su kočėlu, o Damutė Juodienė verpė vilną iš kuodelio…
Renginio vedėjos (Žaldoko dukra Ievutė ir tarnaitė Adeliutė) dalijosi mintimis apie senovinius Žolinės papročius, ėjo į bažnyčią šventinti ne tik žolynų, bet ir kitų gamtos dovanų, pirmųjų iškeptos duonos kepalų.
Jos pasakojo, kad ir orus spėdavo žmonės pagal Žolinės orą, ir usnis darže patarė išrauti ir pasodinti šaknimis į viršų, kad piktžolių kitais metais nebūtų. Juk Žolinė – tai graži vasaros darbų pabaigtuvių šventė, tai diena, kai galima padėkoti Dievui ir žemei už išaugintą derlių, kai galima su kaimynais ir svečiais pasikalbėti, pasidalinti patirtais džiaugsmais ir pasitaikiusiomis nesėkmėmis, kartu spręsti iškilusias problemas.
Susirinkusieji stebėjo, kaip darbuojasi moterys ir vyrai Žaldoko kieme, o pats šeimininkas voliojasi lovoje ir dejuoja, skųsdamasis skausmais nugaroje. Gale lovos kubile rūgsta paslaptingasis jo alus, kuriame dauginasi ir veisiasi „mikronizmai“, o jį atidžiai saugo Magdalena Paukštytė… Pasak jos, „nuo blogos akies vaikai miršta, o čia alus! Apie alų ir šventasis Birmakas Biblijoje parašė ir dar pirmame puslapyje įdėjo“.
Taip smagiai bešėliojant jaunimui, uždarytas klėtyje rėkė ir dėmesio bei valgio prašė zakristijonas Rūta, apie Ievutę sukosi išradingasis Sidabras, o netrukus ir pats Jonas Girėnas sugrįžo iš fronto…
Taigi alus ne tik Sidabro sužadėtuvėms, bet ir Žolinės šventei labai tiks.
Su švente susirinkusiuosius sveikino Seimo narys A. Palionis, palinkėdamas būti vieningiems susitelkiant kasdieniniuose darbuose kaip ir šventėje, kartu spręsti bendras problemas.
Birštono savivaldybės merės pavaduotojas J. Aleksandravičius ir administracijos direktorius V. Revuckas džiaugėsi kūrybinga bendruomene, jaunimu, kuris labai aktyviai dalyvavo renginyje. Pasak svečių, ši bendruomenės šventė graži ir tuo, kad parodomos išlaikytos tautos tradicijos ir praturtinamos naujomis idėjomis.
Birštono vienkiemio bendruomenės pirmininkas Vytas Kederys priminė, kad laikantis tradicijos, per Žolinę yra apdovanojami geriausiai ir gražiausiai besitvarkančių sodybų šeimininkai.
Padėka ir pirmosios vietos nominacija atiteko Rasos ir Rolando Targonskių sodybai. Jie šiemet dalyvavo ir respublikiniame konkurse „Mano sodyba“, kuriame pelnė 5 vietą. Prizą atsiėmė jų mažoji dukrytė Emilija.
Antroji vieta komisijos buvo paskirta Mortos ir Alfonso Deltuvų sodybai, o trečioji atiteko svetingiems šios sodybos šeimininkams Laimutei ir Vytautui Lankevičiams.
Graži ši diena, lyg būtų atėjęs atsisveikinimas su vasara. Įnešamas šiųmečio derliaus duonos kepalas, apipintas javų varpų vainiku, sakomi linkėjimai, kad metai būtų gausūs, o namai skalsūs. Sakoma, kad žmogus, atsikandęs pirmąjį kąsnį tokios duonos, pajunta gyvenimo skonį.
Bendruomenės pirmininkas kviečia visus prie bendro stalo paragauti iš naujo derliaus pagaminto valgio, pabūti, pasikalbėti ir pasidžiaugti.
Stasė Asipavičienė
