Kiek taikus „taikusis“ atomas?
Lietuvoje nemažėja atominių elektros jėgainių statybų entuziazmas. Žlugus vienam projektui, atsiranda kitas, negavus pritarimo antrajam – dar vienas. Kiekvienu atveju ir visuomenė taria savo žodį.
Iš atminties bei žiniasklaidos akiračio neišnyksta ir „taikiojo atomo“ nelabai taikių atsitikimų padariniai. Praėjo 2 metai ir 4 mėnesiai, kaip pasaulį sudrebino žinia apie 9 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimą ir jo galios sukeltą cunamį Ramiajame vandenyne. Nors iki JAV krantų išsikvėpęs, per nemažą dalį Žemės rutulio nuvilnijęs cunamis atnešė vos keliolikos centimetrų bangą, Japonijoje vos už 70 kilometrų nuo jos krantų 30 km gylyje po vandeniu įvykęs žemės drebėjimas sukėlė tikrą pragarą. Tohoku žemės drebėjimas buvo pats galingiausias žemės drebėjimas, sukrėtęs Japoniją, bei penktas iš galingiausiųjų visame Žemės rutulyje nuo žemės drebėjimų registravimo pradžios 1900 m. Japonijos krantus vietomis pasiekė 40,5 m aukščio bangos. Fantastiniai filmai apie katastrofas turbūt nebūna tokie kvapą gniaužiantys.
Išsipildymo link artėja ir vieno filmo scenarijus apie pasikeitusius žemės polius. Su kiekvienu žemės drebėjimu pasislenkanti Žemės rutulio ašis per šį žemės drebėjimą pasislinko per 10-25 cm. Per žemės drebėjimą ir kilusį cunamį japonams teko atsisveikinti su 15 883 žuvusiaisiais, gydyti 6 145 sužeistuosius ir apraudoti 2 671 dingusįjį. Neskaitant to, Japonijoje visiškai sugriuvo 129 225 pastatai, pusiau apgriuvo 254 204 ir dalinai pažeisti buvo 691 766 pastatai. Tačiau ši tragedija nebuvo didžiausia.
Labiausiai pasaulį sudrebino žinia ne apie daug gyvybių nusinešusį cunamį, bet apie smarkiai pažeistą Fukušimos prefektūroje ant Ramiojo vandenyno krantų stovinčią Dai-Ichi atominę elektros jėgainę. Likimo ironija – žemės drebėjimas pasiekė elektrinę likus tik 14 dienų iki reaktoriaus išjungimo. Žemės drebėjimo galia sutrikdė reaktorių išjungimo procesą ir sutrikdė aušinimo sistemą. Vis dar (kaip yra įprasta tylėti apie įvykius, valstybėms kainuojančius ypač didelius pinigus) nepatvirtintais duomenimis, nuo susikaupusio vandenilio sprogimai įvyko trijuose reaktoriuose iš šešių. Avarija įvyko ir vienoje iš 6 panaudoto kuro saugyklų.
Visas pasaulis užgniaužęs kvapą stebėjo kiekvieną minutę Fukušimoje. Kiekviena minutė atrodė ilga ir kraupi. Bent jau Europoje, kur dar neišblėsę prisiminimai apie avariją Černobylyje. Po šios atominės katastrofos Lietuvą pasiekė radioaktyvus debesis. Tūkstančiai žmonių, vykusių likviduoti avarijos pasekmių, ir dabar kenčia nuo įvairių ligų. Visi su siaubu laukė, ar tai pasikartos ir Fukušimoje. Pranešamos skurdžios ir netikslios žinios neguodė. Nors Japonijos gyventojai buvo evakuoti 20 km spinduliu nuo Dai-Ichi jėgainės, o Japonijos ir TEPCO (Tokijo elektros energijos kompanijos) valdžia tvirtino, kad greitai viskas bus stabilizuota, vis prasprūsdavo žinia apie tai, kad reakcija nekontroliuojama. JAV valdžia siūlė žmones evakuoti 80 km spinduliu.
Pasiekus apogėjų – katastrofos karščiausią tašką, kuomet televizijos kameros nufilmavo, o viso pasaulio televizijos parodė, kaip į dangų kosminiu greičiu pakyla vieno iš reaktorių stogas, paaiškėjo, kad jėgainės kontrolė slysta iš rankų ir dar vienoje Fukušimos prefektūroje esančioje Daini atominėje elektros jėgainėje. Vis tik likimas nusišypsojo pasauliui, katastrofa Daini jėgainėje neįvyko. Per ilgas ir kankinančias dienas vis tik pavyko stabilizuoti padėtį ir Dai-Ichi elektrinėje, tačiau tai kainavo daug.
Pasaulis turėtų būti dėkingas Masao Yoshida‘i, buvusiam Dai-Ichi elektrinės vadovui. Jis nepakluso savo vadovybės įsakymui ir, ko gero, išgelbėjo pasaulį. Sugedus aušinimo sistemoms elektrinėje, jis griežtai laikėsi nuomonės, kad reaktorius reikia aušinti jūros vandeniu, siurbiamu iš vandenyno. Jūroje esantis sūrus vanduo – visų mechanizmų priešas. Norėdama išsaugoti atominės jėgainės įrengimus, valdžia nesutiko su tokiu sprendimu. Neaušinami arba prastai aušinami reaktoriai galėjo sąlygoti grandininę reakciją, kuri buvo vos per plauką ir kurios taip bijota. Tačiau elektrinės vadovo atsidavimas darbui, nors ir nepaklusus valdžiai, suteikė šansą sutramdyti atominę katastrofą. Po aušinimo vandeniu iš vandenyno elektrinės daugiau nepavyks panaudoti. Tačiau avarijos, įvykusios šioje elektrinėje, mastas bet kuriuo atveju nebūtų palikęs galimybės jos eksploatuoti toliau.
Masao Yoshida, atsakingai dirbęs ir iki pabaigos kontroliavęs ir stabilizavęs padėtį Dai-Ichi jėgainėje, š.m. liepos 9 d. mirė Tokijo ligoninėje. Jam diagnozuotas gerklės vėžys. Oficialūs šaltiniai tvirtina, kad tai nesusiję su avarija Fukušimoje, kad vėžys buvo diagnozuotas anksčiau. Tačiau kuomet visą laiką buvo slepiama informacija apie avariją, pasauliui perduodami neteisingi duomenys, kurie netgi oficialiai buvo demaskuoti, kaži ar galima tuo tikėti.
Prieš 30 metų JAV buvo atlikti tyrimai, kurie ilgus metus buvo pamiršti, o gal ir paslėpti. Tyrimas, oficialiais duomenis, buvo atliekamas su šunimis bigliais. Tyrime dalyvavo 20 šunų: 10 patelių, 10 patinų, kurie buvo suskirstyti į 6 grupes. 5 grupėms kartu su deguonimi į jų gyvenamą erdvę skirtingomis dozėmis buvo tiekiamas plutonis. Plutonis yra naudojamas atominėse elektros jėgainėse kaip kuras. Eksperimento esmė buvo nustatyti organizmų atsparumą radiacijai. Nustebino tai, kad šunų grupėje, kurioje buvo tiekiamas įprastas deguonis, auglių plaučiuose tikimybė bei atsiradimas siekė 18 proc. Tuo tarpu esant ypač mažoms plutonio dozėms (nuo 8 iki 22 cGy – centigrėjų, sugertosios apšvitos dozės vienetų) – 0 proc. Tuo tarpu iki 48 cGy iš 16 šunų pasitaikė tik vienas auglio atvejis. Didžiausia gauta apšvita buvo 7764 cGy. Nenuostabu, tačiau prie 2500-2800 cGy apšvitos auglių tikimybė ir atsiradimas buvo 100 proc. Viršijus 2500 cGy tyrimuose buvo užregistruotas didelis šunų mirtingumas nuo plaučių vėžio.
Sausį, praėjus dvejiems metams po katastrofos, Ramiajame vandenyne, netoli Dai-Ichi atominės elektrinės krantų, buvo sugauta žuvis, kurioje išmatavus cezio, randamo atominių reaktorių atliekose, kiekį šis 2 540 kartų viršijo leistiną. 40 proc. aplink Fukušimos prefektūroje esančią Dai-Ichi atominę elektrinę sugaunamos žuvies turi radioaktyvaus cezio.
Aušinant reaktorius vandenyno vandeniu, akivaizdu, kad vanduo, patekęs prie reaktoriaus ir įgavęs radioaktyvių dalelių, grįžo į vandenyną. Faktas ir radiacijos debesis, pasklidęs avarijos metu. Šis debesis buvo stebimas NILU (Norvegijos instituto oro tyrimams). 2011 m. kovo 29 d., praėjus porai savaičių po avarijos, užfiksuotas ne tik didelis radiacijos kiekis virš JAV, bet ir radiacijos debesys virš Portugalijos, Ispanijos, Skandinavijos šalių, Lietuvos. Lietuva antrą kartą savo istorijoje nukentėjo nuo radiacijos. Apie užregistruotą viršytą radiacijos lygį – atmosferoje pasirodžiusį radioaktyvųjį jodiną, pranešė ir Škotijos aplinkos apsaugos agentūra (SEPA). Negana to, praėjus pusei metų po avarijos, lapkritį, Europoje vėl pasklido jodino-131 debesis. Daugelis sieja tai su Fukušimoje vykstančiais veiksniais, tačiau oficialūs šaltiniai teigia, kad tai susiję su kažkuo slaptu Rusijoje arba kosmosu. Amerikiečiai mano, kad radiacija Europoje atsirado dėl Krabo ūke vykstančios intensyvios radiacijos reakcijos bei vėjų.
Galime spėlioti, galime remtis specialistų išvadomis. Tik sunku atsirinkti, kurios teisingos.
TEPCO išplatino pranešimą, kad Dai-Ichi jėgainėje sprogo tik aplink reaktorių esančios vandenilio dujos, tačiau pagal projektą virš reaktoriaus buvo laikomas panaudotas radioaktyvusis kuras. Nežinome, ar kartu su galinga jėga nuskridusiu reaktoriaus stogu į atmosferą nenuskrido ir visa sukaupta „taikioji“ radiacija. Pasaulio mokslininkų įranga Dai-Ichi apylinkėse aptiko Plutonio 238, Plutonio 239 ir Plutonio 240. Japonijos atomininkai griežtai neigė Plutonio 239 radimą. Galbūt todėl, kad Plutonis 239 anksčiau buvo viena iš atominių (branduolinių) ginklų sudedamųjų dalių.
„Taikusis“ atomas veda į priekį technologijas. Tačiau ar atsidūręs žmogaus rankose jis tikrai yra taikus ir saugus? Černobylis sprogo dėl žmogaus kaltės – eksperimentai ne visada baigiasi geruoju. Fukušima pasirodė bejėgė prieš gamtos jėgas. Žmogus savęs apsaugoti nuo to nesugebėjo. Neverta klausti, ar pasaulio žiniasklaidos dėmesio kada nepareikalaus Ignalinos AE. O gal Visagino AE? Verta klausti, ar „taikusis“ atomas gali likti taikusis nekompetentingų valdovų vadovaujamų kvalifikuotų specialistų rankose.
1986 m., praėjus 17 savaičių po Černobylio avarijos, JAV mirtingumas išaugo. Mirė 16 500. 2011 m., po Dai-Ichi avarijos praėjus 14 savaičių, – 14 000. Vėžys lieka pavojingiausia bei daugiausia gyvybių nusinešančia liga. Radiacija yra viena iš jo priežasčių. Vėžys – panašiai kaip grandininė reakcija atominėje jėgainėje avarijos atveju – beveik nekontroliuojamas ir nenuspėjamas.
Mantvydas Prekevičius
