Ar mažos ligoninės trukdo didžiosioms?
Spalio 4 d. Prienų ligoninėje LR Seimo nariai bei kaimyninių rajonų ligoninių vadovai diskutavo apie rajoninėse ligoninėse teikiamas paslaugas, jų ateitį. Diskusijoje dalyvavo Seimo nariai Rasa Budbergytė, Juozas Olekas, Julius Sabatauskas, Prienų r. savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas, Prienų ligoninės direktorė Jūratė Milaknienė, pavaduotojai Vaidotas Karvelis, Loreta Šiugždinienė, Pakruojo ligoninės direktorius, Lietuvos rajoninių ligoninių asociacijos valdybos pirmininkas Vygantas Sudaris, Kaišiadorių ligoninės direktorė Edita Skarakodienė, Vilkaviškio ligoninės direktorius Linas Blažaitis.
Svarbiausia – suvaldyti ligonių srautus
Situaciją, kuri šiuo metu yra rajoninėse arba populiariai vadinamose mažosiose ligonėse, apžvelgė Lietuvos rajoninių ligoninių asociacijos valdybos pirmininkas V. Sudaris. Jo teigimu, finansinė situacija gerėja, tačiau pernai net 24 ligoninės metus baigė su neigiamu rezultatu.
„Svarbiausia – suvaldyti ligonių srautus“, – teigė diskusijoje dalyvavę rajoninių ligoninių vadovai. Jų manymu, nelogiška, kai nesudėtingos patologijos ir ligos yra gydomos trečio lygio gydymo įstaigose. „Viršuje“ sakoma, kad iš rajoninių ligoninių išvažiuoja gydytojai specialistai, bet, kaip pastebėjo rajoninių ligoninių vadovai, gydytojai išvažiuoja ir iš didžiųjų ligoninių, o daugumoje rajono ligoninių specialistų netrūksta.
Mažųjų ligoninių vadovų manymu, rajonuose turi likti ne tik slaugos skyriai, ko dabar siekiama, bet ir vidaus ligų skyrius su aktyviu gydymu, dienos chirurgijos, vaikų ligų, reanimacijos, priėmimo-skubios pagalbos skyriai. Jei būtų uždaryti dienos chirurgijos ir vaikų ligų skyriai, tuomet ligoninėje, bent tuo metu, kai nebedirba poliklinikos (po darbo valandų ir savaitgaliais bei per šventes), ligoninėje turėtų budėti chirurgas ir pediatras.
Labiausiai nerimaujama dėl skubios pagalbos vaikams, nes šiuo metu daugiausiai ir kalbama, kad vaikų mažėja, todėl rajonuose vaikų ligų skyriai nereikalingi. Ligoninių vadovų manymu, nesunkiais atvejais mažiesiems ligoniukams puikiausiai gali padėti vietose dirbantys gydytojai, o sunkesniais atvejais, kaip yra ir dabar, sergantys vaikai turi būti siunčiami į aukštesnio lygio gydymo įstaigas.
„Nueisime iki absurdo, jei rajono ligoninėse negalėsime nei rankos sugipsuoti, nei anginos išoperuoti“, – galimomis reformų pasekmėmis stebėjosi L. Blažaitis.
Prienų ligoninėje per metus apsilanko per 90 tūkst. pacientų
Prienų ligoninės direktorė J. Milaknienė išvardijo skaičius, kiek pernai buvo gydyta ligonių: vidaus ligų skyriuje gydėsi 2 tūkstančiai, vaikų ligų – apie 500, reanimacijos – 660, priėmimo-skubios pagalbos skyriuje apsilankė 11 tūkstančių, konsultacinėje poliklinikoje – 86 tūkst. pacientų.
„Jei po reformos liks tik slaugos skyrius, kur reikės gydyti pacientus? – klausė Prienų ligoninės vadovė. – Dauguma (apie 60 proc.) ligonių – vyresnio amžiaus. Į Kauną perkelti neįmanoma, nes ten, išgirdę, kad pacientas vyresnis nei 80 metų, nepriima. O kiek iš tų daugiau nei 600 ligonių, gydytų reanimacijos skyriuje, būtų nuvažiavę iki Kauno?“
Tenka prašyti, kad ligonį priimtų į trečio lygio įstaigą
Pasak ligoninių vadovų, norint pervežti ligonį į trečio lygio gydymo įstaigą, patys rajono ligoninėse dirbantys gydytojai turi skambinti ir prašyti, kad priimtų, o ne tik informuoti, kaip parašyta įstatyme. Kai kuriais atvejais, kai rajono ligoninės neturi licencijos teikti kai kurias paslaugas, pavyzdžiui, reanimacijos ar chirurgijos, už ligonio pervežimą į aukštesnio lygio ligoninę turi pačios susimokėti ir šių paslaugų niekas nekompensuoja.
Pokalbio metu ne kartą buvo atkreiptas dėmesys, kad įstatymai interpretuojami skirtingai, todėl ir susikalbėti sunku, o ministras, „diriguojantis“ reformoms, net neapsilankė daugumoje ligoninių.
Gydytis arčiau namų – patogiau ir ligoniui, ir jo artimiesiems
Buvo kalbama ir apie tai, kad, anot reformos sumanytojų, uždarius kai kuriuos skyrius rajono ligoninėse, bus ir valstybės pinigų sutaupoma, ir ligoniai didelėse ligoninėse gaus kokybiškesnes paslaugas. Deja, mažųjų ligoninių atstovams atrodo kitaip: rajonuose gydyti ligonius kur kas pigiau, nei trečio lygio ligoninėse, čia dirba ar konsultuoja nemažai gydytojų, dirbančių ir didžiosiose ligoninėse. O svarbiausia – patogiau pačiam ligoniui ir jo artimiesiems. Jei ligoninėse neliktų aktyvaus gydymo skyrių, slaugos skyriai taptų ne tokie patrauklūs, nes prireikus skubios pagalbos, vietoje jos suteikti niekas negalėtų.
„Jei ligoninėse liktų tik slaugos skyriai, vadovui dirbti būtų ir lengviau, ir patogiau. Tik ką reikėtų daryti daugiau nei 90 tūkst. kasmet ligoninėje apsilankančių pacientų?“ – svarstė J. Milaknienė.
Slaugos lovų rajonuose netrūksta!
Nuolat akcentuojama, kad labai trūksta lovų slaugos skyriuose, tačiau diskusijoje dalyvavę ligoninių vadovai pabrėžė, kad rajonuose lovų užtenka. O Kaišiadorių ligoninės direktorė E. Skarakodienė sakė, kad jie visada turi laisvų vietų ir kvietė pas juos gydytis kitų rajonų ligonius.
Dar viena nemaža problema – vėluojantys atsiskaitymai iš Teritorinių ligonių kasų už planines paslaugas, neaiškūs apmokėjimo ir neapmokėjimo kriterijai už viršplanines paslaugas. Niekam nesuprantama ir tvarka, kodėl rajonų ligoninėse gydytojams konsultantams mokama tik už kas ketvirtą konsultaciją, kodėl tam pačiam gydytojui skirtingai sumokama už ligonių konsultacijas antro ir trečio lygio ligoninėse.
Ligoninių vadovai kalbėjo ir apie ne į gera pasikeitusią vaistų kompensavimo tvarką – visi pripažino, kad senoji tvarka, kai buvo kompensuojama vaisto veiklioji medžiaga, buvo geresnė.
Rajonų ligoninėse labai reikalinga ligonio parvežimo į namus paslauga.
Seimo nariai apie kai kurias problemas išgirdo pirmą kartą. Jie pažadėjo, kad sieks, jog rajono ligoninėse išliktų būtiniausios paslaugos.
