Žolininko kertelė. Ankstyvo pavasario augalai – atgaiva nusilpusiam organizmui.
Po ilgos žiemos, trūkstant vitaminų ir mikroelementų, organizmas nusilpsta ir užsiteršia šlakais. Tad ankstyvą pavasarį labai svarbu iš pagrindų jį išvalyti ir sustiprinti. Tai galima padaryti organizmą valančiomis, daug vitaminų ir mikroelementų turinčiomis arbatomis (šiuo atveju yra nepamainomos dilgėlė ir kiaulpienė), žaliais kokteiliais arba pačiam traukti į gamtą ir pasikasti varnalėšų, kiaulpienių, topinambų (bulvinių saulėgrąžų) siauralapio gauromečio šaknų, prisirinkti pušų spyglių, įvairių pradėjusių brinkti augalų pumpurų, pirmųjų pradėjusių želti žolynų.
Tik atitirpus ledo sukaustytai žemei, galime išsikasti topinambų (bulvinių saulėgrąžų) šaknų. Jos puikiai valo organizmą. Švariai nuplovę, galime valgyti po vieną ar porą gumbų per dieną, dėti į salotas, spausti sultis. Topinambai puikiai laisvina vidurius, turi daug vitamino C, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, inulinas reguliuoja cukraus kiekį kraujyje (ši daržovė ypač svarbi sergantiesiems diabetu), normalizuoja širdies darbą, arterinį spaudimą, stiprina širdies raumenį, padeda greičiau atsigauti sergantiems anemija. Topinambuose yra daug kalio, kuris iš organizmo pašalina nereikalingą skystį, tad mažiau tinsta rankos ir kojos.
Kitas svarbus vitamino C šaltinis žiemos ir ankstyvo pavasario metu – paprastosios pušies spygliai ir pupurai. Tik niekada jų nekirpkite nuo jaunų pušų viršūnių! Pagailėkime jaunų augalus, spyglius ir jų pumpurus rinkime tik nuo didesnių pušų šoninių šakučių. Surinkti spygliai nuplaunami ir laikomi šaltame kambaryje ant popieriaus ar drobės. Iš jų verdama arbata, daromas užpilas ar sirupas. Geriausia saują spyglių užplikinti verdančiu vandeniu termose ir palikti kelioms valandoms, kad pritrauktų. Galima džiovintus spyglius ir pumpurus sumalti kavamale ir vartoti iš ryto, kol skrandis tuščias, po šaukštelį užsigeriant stikline vandens ar arbatos. Pušų pumpurai ir spygliai valo ir stiprina organizmą, slopina uždegimus, padeda kosint, sergant bronchitu, plaučių tuberkulioze, reumatu, skatina šlapimo ir tulžies išsiskyrimą.Pušies spygliai žiemos metu sukaupia daug daugiau vitamino C nei vasarą, tad žiemą yra puikus šaltinis sergant skorbutu ir peršalimo ligomis ar jų prevencijai. Netinka vartoti turint aukštą kraujo spaudimą, sergant inkstų ir kepenų ligomis. Nuostabiai atgaivina kūną pušų spyglių vonios: gerina kraujotaką, malšina reumatinius skausmus, ramina kosulį, dezinfekuoja ir gydo žaizdas.
Beržų pumpurai – nuo seno lietuvių renkami, iš jų daromos arbatos, trauktinės („pončikai“), malami į miltelius ir vartojami kaip papildas. Pavasarį beržų pumpurus reikia rinkti, kai jie išbrinksta, prieš pat skleidžiantis lapeliams. Galima nukirpti sekatoriumi šakeles ir jas sudžiovinus pumpurus iškulti. Kadangi pavasarį, augalui atgyjant, brinkstant pumpurams ir skleidžiantis lapeliams, augalo veikliųjų medžiagų sudėtis įvairiais periodais mažumėlę skiriasi, tad vertėtų prisirinkti ir pumpurų, ir besiskleidžiančių lapelių, ir jau susiformavusių lapų. Pumpurus reikia plikinti termose, palikti per naktį, kad pritrauktų. Pumpurai ir lapai padeda sergantiems lėtiniu šlapimo pūslės uždegimu, ateroskleroze (užkalkėjus kraujagyslėms ir turint aukštą cholesterolio kiekį kraujyje), reumatu, inkstų akmenlige, skrandžio opalige, širdies nepakankamumu, norint išvalyti iš organizmo šlakus ir druskas.
Balandį galima prisileisti beržų sulos. Ji gydo skrandžio žaizdas, bronchitą, kosulį, skorbutą, galvos skausmus, kepenis, padeda sergant podagra, reumatu, radikulitu, artritu, inkstų akmenlige. Rauginta sula puikiai sugrąžina jėgas, turi daug B grupės vitaminų (dėl joje esančių bakterijų ir grybelių). Beržų trauktine dezinfekuojamos žaizdos, peršalus jos šaukštą įpylus į arbatą skalaujama gerklė, gargaliuojama iš pradžių išspjaunama, o vėliau likusi arbata pagargaliavus ir nuryjama. Kartais užtenka ir vienos procedūros gerklės skausmui pašalinti. Ja taip pat įtrinami skaudantys sąnariai, dedami kompresai ant uždegimo apimtų vietų. Beržų pumpurų aliejinė ištrauka (fitolis) tinka sergant peršalimo ligomis (sinusitu, sloga, kai skauda gerklę, kamuoja kosulys, ausų uždegimas), gydo įvairios kilmės uždegimus, skaudamas vietas, grybelius, naikina pleiskanas. Nuostabiai tinka odos ir plaukų priežiūrai, puikiai užkerta kelią celiulitui („apelsino žievės“ oda).
Blindės žiedų – kačiukų arbata padės sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis, kosint, sergant peršalimo ligomis. Žievė lupama pavasarį, kai lengvai atšoka nuo medienos, vartojama sergant šlapimtakių uždegimu, reumatu, viduriuojant, nuoviru skalaujama burna sergant parodontoze ir stomatitu.
Paprastųjų kiaulpienių šaknys kasamos vėlyvą rudenį ir anksti pavasarį. Jose gausu kartumynų, kurie žadina apetitą, gerina virškinimą, varo tulžį, šlapimą, slopina stafilokokų, meningokokų, pneumokokų ir kt. bakterijų vystymąsi. Jomis gydomi įvairios kilmės uždegimai, kepenų suriebėjimas ir cirozė. Kiaulpienių šaknys padeda tirpinti tulžies pūslės akmenis ir valyti tulžies pūslės lataką, gerina medžiagų apykaitą, aktyvina apsaugines organizmo funkcijas, tonizuoja ir valo organizmą, varo žarnyno parazitus, laisvina vidurius, skystina kraują, mažina cholesterolio kiekį kraujyje (rekomenduojamos nuo aterosklerozės). Kiaulpienės preparatai šalina negyvas ląsteles, skatina jų atsinaujinimą, drėkina odą, ji skaistėja, valosi – dingsta bėrimas, pūlinukai, inkštirai, šviesėja pigmentinės dėmės ir strazdanos. Iš paaugusių kiaulpienių lapelių gaminamos vitaminingos salotos, padažai, gardinamos sriubos ir troškiniai. Joms pražydus, skinami žiedai su visais koteliais. Galima valgyti 5 žiedus per dieną. Iš kiaulpienių žiedų kartu su apelsinais verdamos vitaminingos, medžiagų apykaitą gerinančios uogienės. Kiaulpienių arbata (ar žali jų lapai ir žiedai) pašalina fizinį nuovargį.
Jaunos didžiosios varnalėšos šaknys – bene geriausia iš organizmo kenksmingas medžiagas valanti priemonė (tam tinka ir jų lapai, graižai bei sėklos). Šaknelės saldžios, o viršūnėlės karčios. Varnalėšos kovoja su bakterijomis, grybeliais ir virusais. Jų aliejine ištrauka (fitoliu) sėkmingai gydomos įvairios odos ligos, nudegimai, lūpų pūslelinė, egzema, plaukų, odos ir nagų grybelinės ligos, slopinamas riebalinių liaukų uždegimas. Varnalėšų šaknis reikia užplikinti termose verdančiu vandeniu ir palaikyti per naktį, kad pritrauktų. Šia arbata gydomos kepenų ligos, cukraligė, įvairūs uždegimai, vidurių užkietėjimas, podagra, reumatas, inkstų akmenligė ir prostatos ligos. Lapų arbata tinka gydantis piktybinius navikus. Šviežių lapų kompresais malšinami sąnarių skausmai, varnalėšų aliejine ištrauka (fitoliu) gydomos sunkiai gyjančios žaizdos, opos, vabzdžių įkandimai. Varnalėšų šaknis galima vartoti maistui šviežias, troškintas, virtas. Varnalėšų arbata ir jų aliejinė ištrauka tinka ir odai, ir plaukams, juos stiprina, apsaugo nuo plikimo, naikina pleiskanas, valo odą ir neleidžia atsirasti spuogams ir inkštirams.
Jaunos dilgėlės –labai vitaminingi ir turintys daug mikroelementų augalai. Vartojamos nuplikintos verdančiu vandeniu sriuboms, salotoms,įdarams, arbatoms, o džiovintas sumalus kavamale į miltukus rekomenduojama gerti po šaukštelį (geriausia vartoti kartu su kiaulpiene) iš ryto, kol skrandis tuščias, užsigeriant arbata ar vandeniu. Jomis gydoma mažakraujystė, žaizdos, kraujavimai, prostatos išvešėjimas (leidžia visiškai ištuštinti šlapimo pūslę), sergant inkstų ir šlapimo pūslės uždegimais, podagra, gelta, turint hemorojų, gerina medžiagų apykaitą, normalizuoja menstruacijų ciklą, gydo žaizdas, skatina audinių regeneraciją. Dilgėlių kompresai dedami sergant reumatu, artritu, sąnarių ligomis, turint nervų uždegimą. Dilgėlių nuoviru ir jų aliejine ištrauka (fitoliu) stiprinami plaukai, naikinamos pleiskanos, gerinama kapiliarų kraujotaka ir sureguliuojamas prakaitavimas, gydomos žaizdos, aknė, spuogai. Kadangi dilgėlės tirština kraują, tad idealiai tinka vartoti kartu su kiaulpienėmis, kurios skystina kraują.
Maistui ir organizmo bei imuninės sistemos stiprinimui vartojamos pavasarinės raktažolės (visas augalas – imunitetui stiprinti, sergant diabetu, nuo peršalimo ligų ir kosulio), ankstyvieji šalpusniai ( sergant peršalimo ir skrandžio ligoms, kosint), jaunos garšvos (vitaminų ir mikroelementų šaltinis, laisvina vidurius, varo šlapimą), krūminiai builiai, balandos, žliūgės, rūgštynės (negalima vartoti turint inkstų ar tulžies pūslės akmenligę), laiškiniai ir meškiniai česnakų laiškai.
Pavasarį galima prisirinkti ne tiktai beržų, bet ir tuopų (jų pumpurai yra labai stiprus antiseptikas, padeda sergant bakterinio tipo gastritu), lazdynų (stiprus antiseptikas, stiprina kraujagysles, gerina virškinimą, tinka nuo peršalimo ligų, turint prostatos problemų), klevų, liepų (jų pumpurai ir lapai turi daug gleivių, tinka sergant skrandžio ligomis), aronijų (tirština kraują), juodųjų serbentų (puikus vitaminų šaltinis, jų pumpurai slopina alergijas, kaip antioksidantas naudojami kosmetikoje), aviečių (idealu nuo peršalimo), gervuogių (ramina centrinę nervų sistemą), šaltalankių (peršalus ir norint slopinti vėžinių ląstelių augimą) ir kitų nenuodingų vaistinių augalų pumpurų. Juos sudžiovinus, sumalus kavamale į miltelius ir sumaišius su kitais vitaminingais vaistiniais augalais (nebūtina naudoti visų išvardintų, tačiau dilgėlės ir kiaulpienės neturėtų trūkti), gausit puikų papildą, stiprinantį imuninę sistemą ir valantį visą organizmą nuo žiemos metu susikaupusių šlakų. Pumpurus galima nukirpti su visa šakele ir susmulkinus sekatoriumi užsiplikinti termose nuostabiai kvepiančios arbatos (laikyti per naktį, kol pritrauks). Visas išvardintas žoleles, pumpurus ir šaknis galima išdžiovinti, sumalti, sumaišyti ir kiekvieną rytą, kol skrandis dar tuščias, suvalgyti po šaukštelį, užsigeriant arbata ar vandeniu. Pumpurų galima ir užsišaldyti ateinančiai žiemai. Be galo skani ir pasakiškai kvapni arbata bus maišant kartu aviečių, gervuogių ir juodųjų serbentų šakeles. Pasigaminus tokių vitaminingų ir daug tikro- ir makroelementų turinčių augalinių papildų ir juos kiekvieną dieną vartojant, nepuls jokios ligos, o energija ir gera nuotaika trykš per kraštus!
Linkiu jums nuostabaus pavasario, tegul atgimstanti gamta jums dovanoja daug saulėtų dienų, nuostabių žygių į gamtą, paukštelių giesmių, kvapnių sveikatą nešančių pumpurų ir sultingų, vitaminingų žolynų!
Žolininkė, biologė Monika Smilgytė
