Į klausimus atsako Birštono savivaldybės tarybos narė Birutė Vokietaitienė

Esate Birštono savivaldybės tarybos narės jau ne pirmą kadenciją. Gal galite prisiminti, kokius svarbesnes problemas pavyko išspręsti ir kokius darbus savo iniciatyva atlikti, kad pagražėtų mūsų kraštas ir pagerėtų žmonių gyvenimas?

Birštono savivaldybės tarybos nare esu renkama jau ne vieną kadenciją. Žmonių pasitikėjimas vis labiau įpareigoja padėti jiems spręsti iškilusias problemas, o kartu prisidėti prie tų procesų, kurie gražina mūsų kraštą ir buitį.

Svarbiausi uždaviniai, kuriuos sau kėliau prieš keletą metų pirmą kartą eidama į Tarybą, buvo gerinti kaimo žmonių gyvenimo sąlygas, nes seniūnijai prisijungus prie Birštono miesto, rūpinimasis kaimo gyvenimu buvo minimalus.

Džiaugiuosi, kad per tuos metus, kai esu Tarybos narė, pavyko iš esmės pakeisti kaimo veidą. Ryškiausiai tai pajuto Birštono vienkiemio gyventojai. Vieni iš pirmųjų rinkiminių pažadų rinkėjams buvo gyvenvietės infrastruktūros sutvarkymas: dujofikavimas, vandentiekio ir kanalizacijos tinklai, gatvių, elektros sutvarkymas Šie pažadai sėkmingai įvykdyti. Reikėtų padėkoti savivaldybės vadovams ir kitiems Tarybos nariams už šios geros iniciatyvos supratimą ir palaikymą. Gerų pokyčių įvyko ir kituose kaimuose. Tai Būdų, Geležūnų, Bučiūnų gyvenviečių gyventojų aprūpinimas geru geriamuoju vandeniu, išsaugotas Nemajūnų mokyklos pastatas, jame sukurtas paslaugų centras, kuriame vyksta labai reikalinga žmonėms veikla, sukurtos darbo vietos vietiniams gyventojams. Palaikiau iniciatyvą dėl Nemajūnų bažnyčiai priklausančių statinių sutvarkymo. Nemajūnai jau tapo turistų mėgstama vieta. Pritariau „Carito“ autobuso įsigijimui ir išlaikymui, šarvojimo salės rekonstrukcijai.

Pastaraisiais metais įsimintinu įvykiu tapo Birštono vienkiemio poilsio parko, sporto aikštelės įrengimas ir dar daugybė įvairių smulkesnių darbų.

Džiaugiuosi, kad dalyvaudama Tarybos veikloje galėjau prisidėti prie sprendimų, kurie padėjo Birštonui tapti patraukliu kurortu, kad čia ateina investicijos, kad žmonės turi darbą. Visada rėmiau ir remsiu visuomeninių organizacijų iniciatyvą, sprendimus, kurie padeda konkretiems žmonėms pablogėjus jų materialinei padėčiai. Palaikau kitų Tarybos narių geras iniciatyvas. Esu atvira žmonių pasiūlymams, pastaboms, pageidavimams.

Ar dažnai susitinkate su savo rinkėjais aptarti jiems svarbių klausimų ar numatomų svarstyti Tarybos posėdyje sprendimų projektų?

Susitikimui su rinkėjais stengiuosi išnaudoti kiekvieną galimybę įvairiausių švenčių, susitikimų metu, kiekvieną dieną bendraujant su kaimynais, savo kolektyvo nariais. Palaikau glaudžius ryšius su seniūnaičiais, turiu savo patikėtinių. Svarbesnių sprendimų projektus aptariu su juos liečiančiais žmonėmis arba jų grupėmis. Stengiuosi formuoti teisingą žmonių požiūrį į Savivaldybės veiklą ir priimamų sprendimų svarbą.

Kaip sekasi bendrauti su Savivaldybės administracija bei pavaldžių įstaigų vadovais sprendžiant gyventojų pageidavimus ir problemas?

Savivaldybės tarybos sprendimų rengėjai ir jų vykdytojai yra administracija. Nuo jos vadovų, specialistų, pavaldžių įstaigų vadovų požiūrio, kompetencijos labai priklauso Savivaldybės tarybos darbo sėkmė. Per savo buvimo Tarybos nare laiką teko daugybę kartų padėti spręsti gyventojų problemas, pasiūlymus. Buvo visokių situacijų. Ne visada buvo tinkamai sureaguota į gyventojų prašymus, trūko supratimo. Bet reikia pasidžiaugti, kad situacija gerėja. Didėja Savivaldybės administracijos darbuotojų sąmoningumas, kad Tarybos nario pastaba – tai ne tik jo, bet jo atstovaujamų žmonių noras, kad mes visi kartu turime tarnauti žmonėms, esame atsakingi už jam ir ne tik jam iškilusių problemų sprendimą. Turiu pavyzdį, kai administracijos direktorius V. V. Revuckas ir pavaduotojas R. Noreika tinkamai sureagavo į mano pastangas dėl Birštono vienkiemyje esančio daugiabučio (buv. bendrabučio) prastos pastato būklės ir įtraukė jį į renovuojamų namų sąrašą. Šiandien žmonės gyvena renovuotame pastate ir jų pačių reikalas, kaip jį tausos.

Aišku, ne viską galima išspręsti čia ir dabar. Daug darbų nepriklauso tik nuo gerų norų, bet pamažu, atsiradus galimybei, randami sprendimo būdai ir galimybės. Bendras sutarimas padeda daug nuveikti.

Kokie, Jūsų manymu, darbai turėtų būti atlikti gerinant savivaldybės žmonių gyvenimą, kurorto įvaizdį bei konkurencingumą?

Kadangi esu Socialinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja, man labai svarbūs šie klausimai.

Tai švietimo, sveikatos įstaigų darbuotojų darbo sąlygų gerinimas, esant galimybei, priedai prie nustatyto darbo užmokesčio iš Savivaldybės biudžeto. Juk pedagogai – tie žmonės, kurie ruošia gyvenimui naują kartą. Ir toliau reikia remti studentus, ūkininkus, padėti mirusiųjų artimiesiems netekties valandą, taikyti žemės mokesčio lengvatas pensininkams ir neįgaliesiems, padėti žmonėms, patekusiems į sunkią materialinę padėtį.

Tenka apgailestauti, kad ne visus sprendimus galime priimti palankius žmonėms, nes daugelį jų sąlygoja nuo Savivaldybės administracijos nepriklausantys veiksniai, būna tiesiog vyriausybės atstovo reikalavimai.

Pavyzdžiui, rinkliava atliekų turėtojams priimta ne tokia, kokios mes visi norėtume, o tokia, kokią nustatė vyriausybė. Būna ir daugiau tokių atvejų dėl kurių darosi nejauku. Būni kaltas be kaltės.

Laukia eilės Būdų gyvenvietės gatvės, Saulėgrąžų gatvės Birštono vienkiemyje, Škėvonių kaimo gatvių tvarkymo darbai. Reikia sutvarkyti Škėvonių garažų teritorijoje esančius kelius. Nesiseka įvykdyti žmonių pageidavimo nuo autobusų stotelės prie Škėvonių kapinių įrengti pėsčiųjų taką iki kapinių, nes žmonės priversti eiti važiuojamąja kelio dalimi, o tai kelia pavojų gyvybei.

Daug diskusijų sukėlė „Versmės“ akcijų pardavimo ir dividentų paskirstymo klausimas. Kokia buvo Jūsų nuomonė?

Pagrindinis „Versmės“ sanatorijos akcininkas yra Savivaldybė. Dėl jos akcijų privatizavimo mano nuomonė nėra vienareikšmiška. Pirma, Birštono sanatorija „Versmė“ turi išlikti su šiuo metu teikiamomis sveikatinimo paslaugomis ir čia dirbančiais specialistais.

Kitas klausimas, ar Savivaldybė yra tinkamas šios sanatorijos savininkas. Juk nei Savivaldybė turi materialinės naudos iš sanatorijos, nei sanatorija –iš Savivaldybės. Viskas būtų gerai, jei sanatorijai nebūtų reikalinga rekonstrukcija, bet, deja, be jos tolesnė sanatorijos veikla neįmanoma. Rekonstrukcijai reikia didelių investicijų, kurių nėra, vadinasi, reikia skolintis iš banko, skolas reikės grąžinti ir dar su palūkanomis. Baisu, kad neatsitiktų taip, kad, neišgalint grąžinti paskolos, sanatorija už grašius neatitektų bankui – tada jau niekas neturės naudos.

Sanatorija rengia verslo planą. Jo rengimas, beje, užtruko, ir tada valdyba turės nuspręsti, kokiu keliu pasukti. Reikia tikėtis, kad planas nebus skirtas vien tik investicijoms į pastatą, pamirštant žmogiškuosius faktorius. Svarbu, kad dirbantiems žmonėms gerėtų darbo sąlygos, didėtų darbo užmokestis.

Sprendimas neturi būti skubotas, o visapusiškai išanalizuotas.