Kęstučio paminklo pašonėje – liūdnasis statinys
Pilkas, liūdnas, nykus – tokius žodžius tegalima parinkti, žvelgiant į namą Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio paminklo (Vytauto gatvėje, ant Nemuno kranto, priešais Greimų tiltą) pašonėje. Ypač dabar, kai Kęstutis stovi toks išdidus, po ką tik atlikto remonto. Dviejų aukštų medinis namas (stovintis prie pat gatvės) seniai prašosi nudažomas. Apšiurusį namą šalia paminklo pastebi ne tik prieniečiai, bet ir svečiai. Pas mane apsilanko draugai iš Žemaitijos, Rytų Lietuvos, sulaukiu svečių ir iš užsienio. Stengiuosi savo svečiams aprodyti žaliuojantį ir kasmet gražėjantį miestą, aprodyti seniausias istorines vietas, kultūrinius paminklus. Žinoma, niekada nepraeiname pro Kęstučio paminklą, juo labiau, kad jis kiekvienam, pravažiuojančiam keliu į Birštoną, Vilnių ar atvirkščiai, stovi prieš akis. Žmonės visada paklausia, kieno šis pastatas prie paminklo, kodėl juo niekas nesirūpina, nenudažo? Nežinau, ką atsakyti, bet – patikėkit – gėda. Kas man ir kitiems miesto gyventojams, kuriems svarbu, kad prie Kęstučio paminklo būtų malonu ateiti, galėtų atsakyti: kieno šis pastatas, kas jo „rūpestingieji“ šeimininkai? Kas turėtų pasirūpinti, kad liūdnasis namas, stovintis vos ne pačiame miesto centre, nemenkintų Prienų veido, o ypač – nedarytų gėdos Kęstučiui.
Rašau šį viešą laišką todėl, kad viešumas – geriausias ginklas.
Su pagarba, Prienų miesto gyventoja V. M.
