Kurhauze vyko šventiniai renginiai
Liepos 6-ąją Birštono kurhauze vyko Mindaugo karūnavimo dienai skirti renginiai – atidaryta buvusios birštonietės Jurgitos Rancevienės tapybos darbų paroda „Paslapčių kambarys“, o pavakare birštoniečius nudžiugino folkloro ansamblio iš Japonijos koncertas.
„Baltica“ – tai didžiausia šalies folkloro šventė, kuri skiriama pasaulio tautų tradicijų įvairovei pažinti ir reprezentuoja autentišką folklorą, natūraliai besitęsiančias istorines įvairių tautų skirtingas kultūros tradicijas. Birštono kurhauze savo programą pristatė šio festivalio dalyvių iš Japonijos grupė.
Plačiau apie folkloro festivalį ir japonų folklorą, atliekamus kūrinius pasakojo grupės palydovė Julija ir vertėja Marija.
Julija pasakojo, kad tarptautinį folkloro festivalį „Baltica“ pamečiui rengia trys Baltijos šalys. Prasidėjusios liepos 4-ąją šventės, kuri vyksta 6 dienas, metu žiūrovams siūloma daug ir įvairių renginių. Dainas, šokius, muziką, tradicijas, tautinius rūbus – visa, kas atspindi tautos unikalumą, savitumą šiemet pristato Estijos, Brazilijos,Graikijos, Indijos, Ispanijos, Japonijos, Korėjos, Latvijos, Lenkijos, Meksikos, Ukrainos bei Lietuvos kolektyvai. Šių metų renginio tema – „Mes ir gamta“. Ja norima pabrėžti tradicinių kultūrų išsaugotą pasaulio, gamtos, kaip gyvo, dvasios sklidino organizmo, suvokimą. Gamta – gyvybės ir kūrybinio įkvėpimo šaltinis, tad kolektyvai paruošė programą, kurioje skambės paukščių giesmių ar vėjo ošimo įkvėptos melodijos, žydinčiame slėnyje ar aukštai kalnuose užgimusios dainos.
Birštono kurhauzo scenoje muzikavo japonų tradicinių styginių instrumentų grupė „Minenokai“ iš Čibos miesto Ikutos mokyklos, puoselėjančios senąsias instrumentinės muzikos tradicijas.Muzikantai kūrinius atlieka koto instrumentais, dar vadinamais japoniškomis kanklėmis. Japonų ansamblis atliko 200–350 metų senumo kūrinius, kuriuose kalbama apie gamtos grožį, sakurų žydėjimą, „čidori“ paukštelių čiulbėjimą. Neįprastai skambėjo jų gitarų (šamisen), kanklių (koto), taip pat panašių į mūsų kankles, muzika ir fleitos (šukanači) garsai. Įdomu buvo sužinoti, kad šokėja, kuri atliko tautinius šokius, ruošdamasi pasirodymui užtrunka 2 valandas.
Pasak Julijos, lietuvių ir japonų muzika labai skiriasi, tačiau matome ir jaučiame, kaip japonai bando imituoti gamtą ir jos garsus, šiltai ir jautriai pasakoja apie meilę tėvynei, džiaugsmą, kai pražysta sakuros.
Mums, lietuviams, gal kiek ir neįprasta pasirodė ta japonų muzika, dainos ir šokiai. Julija pasakojo, kad japonai niekada niekur neskuba, bet yra labai tikslūs ir punktualūs, tad ir jų muzika bei dainos labai skiriasi nuo mūsiškių, nepasižymi linksmumu ir temperamentu. Tačiau žiūrovų susirinko daug, nes pamatyti japonų koncertą Birštone gali ne kasdien.
