Padidėjęs kraujospūdis (hipertenzija)
Padidėjęs kraujospūdis (hipertenzija)
Širdies ir kraujagyslių ligos sergamumo struktūroje užima pirmąją vietą, taip pat yra neįgalumo ir blogesnės gyvenimo kokybės priežastis. Nuo šių ligų miršta kas antras Europos gyventojas – tai sudaro 30 proc. visų mirčių tarp asmenų iki 65 metų amžiaus.
Maždaug kas ketvirtas žmogus turi padidėjusį arterinį kraujospūdį – arterinę hipertenziją. Arterinė hipertenzija (AH) yra įrodytas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys, ypač reikšmingas koronarinės širdies ligos, insulto ir širdies nepakankamumo išsivystymui. Kuo didesnis kraujospūdis, tuo didesnė tikimybė susirgti. Jei yra kitų rizikos veiksnių – pavojus dar didesnis. AH yra liga, kurią lemia išoriniai, vidiniai ir paveldimi veiksniai.
Nenustatyta, negydoma arterinė hipertenzija gali sukelti:
• širdies raumens infarktą;
• galvos smegenų insultą;
• širdies nepakankamumą;
• regos sutrikimą.
Normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra apie 120/80 mm Hg. Pirmasis, didesnysis, skaičius atspindi širdies susitraukimo sukurtą spaudimą ir yra vadinamas sistoliniu, o antrasis, mažesnysis, skaičius vadinamas diastoliniu.
Kraujospūdis nėra pastovus dydis. Vienas ar du jo pakilimai – tai dar ne liga. Taip gali atsitikti susijaudinus, geriant daug kavos, dirbant, sportuojant. Kraujospūdis laipsniškai didėja ir su amžiumi. Kartais jis pakyla tik gydytojo kabinete ir yra vadinamas „baltojo chalato“ hipertenzija. Kraujospūdį tiksliau įvertinti galima jį reguliariai matuojant namuose. Matuoti reikia negėrus kavos, pailsėjus 10–15 min. Tiems, kuriems rekomenduojama reguliariai sekti savo arterinį kraujo spaudimą, matuoti reikia porą kartų per dieną, visuomet toje pačioje rankoje: ryte, tik atsibudus, ir vakare, po darbo dienos.
Jei kraujospūdžio padidėjimas išlieka, būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją ir aptarti kraujospūdžio mažinimo būdus. Esant mažai rizikai, arterinio kraujospūdžio pakilimą galima mažinti koreguojant gyvenseną:
• metant rūkyti;
• reguliariai mankštinantis;
• mažinant kūno svorį;
• mažinant druskos ir gyvūninių riebalų bei baltymų kiekį maiste;
• valgant daug žalių vaisių ir daržovių;
• mėsos patiekalus keičiant žuvimi;
• atsisakant alkoholio;
• išmokstant atsipalaiduoti ir laiku pailsėti.
1 pav. Standartizuoto mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklio dinamika
100 000 gyv. Prienų r. ir Lietuvoje 2011–2015 m.
Užregistruotų mirčių skaičiaus nuo kraujotakos sistemos ligų 2011–2015 m. laikotarpiu kreivės rodo, kad tendencija buvo didėjanti tiek visoje šalyje, tiek Prienų r. (1 pav.). Prienų r. sav. mirtingumas buvo didesnis už šalies vidurkį lyginamuoju laikotarpiu.
2 pav. Standartizuotas mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų lyties aspektu Prienų r.
100 000 gyv. 2011–2015 m.
Lyginant 2011–2015 m. laikotarpį lyties aspektu, nuo kraujotakos sistemos ligų mirusių daugiau buvo vyrų nei moterų (2 pav.).
Mirtingumui nuo kraujotakos sistemos ligų mažinti reikia tinkamai formuoti sveikatos politiką, atsižvelgiant į rizikos veiksnius, turinčius įtakos šioms ligoms plisti. Siūlome savivaldybės politikams ryžtingiau kurti sveikatai palankesnę sveikatos aplinką: plėtoti nerūkymo zonas bei draudimą rūkyti viešosiose zonose.
